Vidžaja Ekadašis!

Judhišthira Maharadža pasakė: „O Viešpatie Šri Krišna, o šlovingas Vasudevos sūnau, prašau, būk man gailestingas ir apibūdink Ekadašį, kuris įvyksta Phalgunos mėnesį dylant mėnuliui (vasaris-kovas)“.

Viešpats Šri Krišna atsakė: „O Judhišthira, o karalių karaliau, mielai papasakosiu tau apie šį puikų pasninką, žinomą kaip Vidžaja Ekadašis. Kas jo laikysis, tikrai pasieks sėkmės šiame ir kitame gyvenime. Visos nuodėmės to, kuris pasninkauja per šį Ekadašį ir klausosi apie didingą jo šlovę, yra panaikinamos.

„Narada Munis kartą ant lotoso žiedo sėdinčio Viešpaties Brahmos paklausė apie Vidžaja Ekadašį. Šri Narada tarė: „O geriausias iš visų pusdievių, maloniai pasakyki man, kokius nuopelnus gali pasiekti pareigingai besilaikantis Vidžaja Ekadašio.“ Tada didis Narados tėvas atsakė: „Mano brangus sūnau, ši diena, per kurią pasninkaujama nuo senų laikų, yra tyra ir panaikina visas nuodėmes. Niekada iki šiol to niekam neatskleidžiau, bet tu be jokios abejonės gali suprasti, kad šis Ekadašis dovanoja būtent tai, kas nurodyta jo pavadinime… („Vidžaja“ reiškia „pergalė“).

„Kai Viešpats Rama keturiolikai metų buvo ištremtas į mišką, jis, deivė Sita ir Jo dieviškasis brolis Lakšmanas elgetavo Pančavatyje. Motiną Sitą tada pagrobė demonas Ravana, o Viešpats Rama, regis, sumišo tarsi paprastas žmogus nelaimėje. Ieškodamas savo mylimos sugyventinės, pakeliui Viešpats rado mirštantį Džataju ir po to nužudė savo priešą Kabandhą. Didis atsidavęs grifas Džatajus, pasakęs Ramai, kaip Ravana pagrobė Jo brangiąją Sitą, grįžo į Vaikunthą.

Vėliau Viešpats Rama susidraugavo su Sugriva, beždžionių karaliumi. Kartu jie subūrė didžiulę beždžionių ir lokių armiją ir išsiuntė tarną Hanumanadžį į Šri Lanką. Ten, Ašokos giraitės sode, Hanumanas rado Džanaki (Šrimati Sitą devi). Jis perdavė jai Viešpaties Ramos žinią ir parodė žiedą, įrodantį, kad jis buvo paprašytas atlikti šią svarbią tarnystę Aukščiausiajam Viešpačiui Šri Ramai. Padedamas Sugrivos, Viešpats Rama patraukė link Šri Lankos. Su beždžionių armija atvykęs prie vandenyno kranto Jis pamatė, kad vandenys neįprastai gilūs ir grėsmingi. Taigi pasakė Lakšmanai: „O, Sumitros sūnau, kaip galime užsidirbti pakankamai dorybingų nuopelnų, kad galėtume perplaukti šį didžiulį vandenyną, neaprėpiamą Varunadevos buveinę? Nematau jokio paprasto būdo kirsti jį , nes čia knibždėte knibžda ryklių ir kitų žiaurių vandens gyvūnų.“

Lakšmana atsakė: „O geriausias iš visų būtybių, o visų devų pirmtake, o pirmykšte asmenybe, didysis išminčius Bakad Albhja gyvena saloje vos už keturių mylių nuo čia. O Raghava, jis matė, kaip atėjo ir išėjo daugybė Brahmų. Toks jis senas ir išmintingas. Eikime pas jį, gaukime jo daršaną (susitikimą) ir paklauskime, kaip galime saugiai pasiekti savo tikslą.“

Taigi, Rama ir Lakšmana nuėjo į kuklų neprilygstamojo Bakad Albhjos Munio Ašramą. Priėję prie jo, abu Viešpačiai pagarbiai nusilenkė jam, tarsi jis būtų antrasis Višnu. Tačiau Bakad Albhja iš karto suprato, kad Šri Rama iš tikrųjų buvo Aukščiausiasis Dievo Asmuo, kuris, turėdamas savų užmanymų, pasirodė Žemėje ir veikė kaip žmogus. „Rama,“ – tarė Bakad Albhja, – „O geriausias iš žmonių, kodėl atėjai į mano kuklią buveinę?“ Viešpats atsakė: „O didis dukart gimęs brahmane, aš atėjau čia prie vandenyno kranto su savo beždžionių ir lokių karių falanga, norėdamas perplaukti jūrą ir užkariauti Lanką bei Ravanos vadovaujamą demonų būrį. O didžiausias išminčiau, prašau, būkite Man gailestingas ir pasakykite Man, kaip aš galiu kirsti šį didžiulį vandenyną. Štai kodėl šiandien atėjau į jūsų ašramą.“ Išminčius pasakė: „O Viešpatie Šri Rama, aš Tau papasakosiu apie patį aukščiausią pasninką, kurio laikydamasis tikrai įveiksi Ravaną ir Tave amžinai lydės šlovė. Dabar būk geras, dėmesingai klausykis.

Dieną prieš Ekadašį pasiruošk vandens pilną puodą, pagamintą iš aukso, sidabro ar net vario. Netgi molis tiks, jei minėtų metalų gauti nepavyks. Pripildyk puodą švariu vandeniu ir gražiai papuošk mango lapais. Uždenk jį ir padėk prie altoriaus ant septynių grūdų krūvelės (septyni grūdai yra miežiai, kviečiai, ryžiai, kukurūzai, avinžirniai, kukani kruopos ir dalas arba žirniai). Ryte išsimaudyk, papuošk vandens vazoną gėlių girliandomis ir sandalmedžio pasta, o į puodo dangtį sudėk miežius, granato vaisių ir kokosą. Tuomet su didele meile ir atsidavimu garbink vandens puodo pavidalo Dievybę ir paaukok Jai smilkalų, sandalmedžio pastos, gėlių, ghi liepsnelę ir lėkštę prabangaus maisto. Tą naktį būdrauk šalia šio šventojo puodo. Ant dangčio, pripildyto miežių ir kitų produktų, uždėk auksinę Viešpaties Šri Narajanos murti. Išaušus Ekadašiui, išsimaudyk ir papuošk vandens puodą kokybiška sandalmedžio pasta ir girliandomis. Tada vėl garbink puodą, siūlydamas aukščiausios rūšies smilkalus, ghi ugneles, sandalmedžio pastą ir sandalmedžio pastoje pamirkytas gėles ir vandens puodui pamaldžiai su atsidavimu pasiūlyk daugybę pagamintų patiekalų, granatą ir kokosą. Ir vėl būdrauk per naktį.

Kai išauš Dvadašis, nuneški vandens puodą ant šventos upės ar netgi mažo tvenkinio kranto. O, karalių Karaliau, vėl jį tinkamai pagarbinęs, pasiūlyk jį su visais anksčiau minėtais ingredientais tyraširdžiui brahmanui, Vedų mokslų žinovui. Jei Tu ir Tavo kariuomenės vadai taip laikysitės Vidžaja Ekadašio, pergalė jus be abejonės lydės iš visų pusių.“

Viešpats Šri Ramačandra Bhagavanas, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, padarė taip, kaip nurodė Bakad Albhja Munis, ir taip Jis nugalėjo visas demoniškas jėgas. Panašiai kiekvieną, kuris taip laikysis Vidžaja Ekadašio, visada lydės sėkmė šiame mirtingajame pasaulyje, o palikus jį toks žmogus amžinai gyvens Dievo Karalystėje, žinomoje kaip Vaikuntha, kur nėra jokio nerimo.

O, Narada, mano sūnau, iš šios istorijos tu supranti, kodėl reikia tinkamai pasninkauti per šį Ekadašį, griežtai laikantis taisyklių ir nuostatų. Šis pasninkas yra pakankamai galingas, kad išnaikintų visas, net ir pačias bjauriausias, nuodėmingas reakcijas.

Viešpats Šri Krišna padarė išvadą: „O, Judhišthira, kiekvienas, kuris skaito ar girdi šią istoriją, gaus tokius pačius nuopelnus, kokius senais laikais atnešdavo žirgo aukojimas.“

Taip baigiasi pasakojimas apie Phalguna-krišna arba Vidžaja Ekadašio šlovę iš „Skanda Puranos“.

Šios istorijos, paimtos iš Jo Šventenybės Krišna Balarama Svamio garsiosios knygos „Ekadašis: Viešpaties Hari diena“, 1986 m. išleistos Bhaktivedantos instituto spaustuvėje, buvo apibendrintos ir šiek tiek pakeistos, sutrumpintos arba papildytos.

Ekadašio pasninką nutraukite kt.d. 7:16-10:50.