TRYS MATERIALIOS GAMTOS GUNOS
Materiali gamta ir gunos
Materialus pasaulis vadinamas durga – kalėjimas, tvirtovė. Į jį pakliūna sielos, kurios nori būti atskirai nuo Krišnos – visų patraukliausio Dievo Asmens, kuris yra visų santykių centras ir tikslas. Atsiranda tokių sielų, kurios taip pat nori pabūti visatos centru, nes tai yra psichologinis sielos poreikis, paveldėtas iš Krišnos prigimties. Gyvoji esybė, esanti šalia Krišnos yra natūraliai šlovinga ir savaime vertinga, nes yra šalia centro. Bet jei jos ši padėtis dėl vienokių ar kitokių priežasčių netenkina, ji gali užsinorėti tapti centru mažytėje visatoje, atsisakiusi savo laisvos padėties begaliniame dvasiniame pasaulyje. Patarlė sako: „Geriau būti didele žuvim mažam tvenkiny nei maža žuvimi didžiuliame ežere.“ Kol gyvoji būtybė suvokia save kaip dvasinę sielą, Krišnos atominę dalelytę, ji negali pasijusti visatos centru. Tik pamiršusi apie savo tikrąją prigimtį ir savo santykį su realybe, gyvoji būtybė gali pasijusti pasaulio centru. Labai panašų reginį galima pastebėti psichiatrinėse ligoninėse, kur kai kurie ligoniai gyvena tik savo pasaulyje, bendrauja tik su savimi, visiškai nesuvokdami supančios realybės. Jų problema yra tai, kad jie laiko save vienintele asmenybe, su kuria verta bendrauti. Iš esmės, visi šio pasaulio gyventojai yra psichikos ligoniai, kurie mato tik save ir savo aplinką, nes savo asmenybę laiko centru. Šiai idėjai palaikyti reikalingas netikras ego, arba netikra tapatybė. Materialus kūnas, protas ir intelektas yra skirtingo subtilumo priemonės palaikyti neteisingą tapatybę. Kūnas ir aplinka, supanti kūną, tampa mažyte visata, kurios centru esame mes. Kūnas, protas, intelektas, jausmai, aplinka yra sukurti ir skirti tik tam, kad suvaržyti gyvosios būtybės laisvę.
Materiali iliuzinė gamta turi dvi funkcijas gyvų būtybių atžvilgiu:
Prakšepātmikā – tempti žemyn gyvąsias būtybes. Nedėdamos pastangų dvasiškai tobulėti visos gyvos būtybės degraduoja į žemesnes gyvybės formas.
Āvaranātmikā – padengti gyvąsias būtybes. Gyvoji būtybė nesuvokia savo padėties, todėl yra patenkinta bet kokiu kūnu, kurį gauna ir stengiasi šį kūną kaip galima patogiau įtaisyti.
Trys materialios gamtos gunos yra pagrindinis Mājos įrankis surišti gyvas būtybes šiame pasaulyje. Kadangi materialus pasaulis yra skirtas įkalinti gyvas būtybes, gamtos gunos yra esminiai materialios gamtos aspektai.
Guna – savybės, kurios suriša
Bhagavadgīta 14.5 sako, kad „materialią gamtą sudaro trys gunos dorybė, aistra ir neišmanymas. Kai amžina gyvoji esybė susiliečia su gamta, o tvirtaranki Arjuna, gunos ją susaisto.“
Žodis guna reiškia savybės arba materialios savybės. Nirguna reiškia be materialių savybių. Guna taip pat reiškia virvę, supintą iš gijų. Kaip ir virvė supinta iš gijų yra labai tvirta, taip ir materiali gamta, supinta iš trijų gunų yra neįveikiama gyvajai būtybei. Gunos supančioka gyvąją būtybę materialiame pasaulyje. Tai yra pagrindinė gunų funkcija. Žmogus surištomis rankomis ir kojomis negali išvaduoti pats savęs. Jam reikia laisvo žmogaus, dvasinio mokytojo.
Gunas, kaip ir pačią materialią gamtą sukūrė Krišna. Jis pats būdamas materialios energijos kūrėjas nėra pavaldus gunoms, kaip karalius ar įstatymų leidėjas nėra pavaldus tiems įstatymams, o yra virš įstatymo. Iš tiesų, tai nereiškia, kad karalius gali elgtis kaip nori ir specialiai laužyti įstatymą, bet jis yra pajėgus leisti įstatymą ir pats būti įstatymu. Taip ir Krišna sukuria įstatymus, bet jis pats yra įstatymas, todėl aukščiau bet kokių įstatymų. Kadangi Viešpats nepavaldus gunoms, jis yra vadinamas nirguna (BG 7.12 komentaras)
Dorybės guna susaisto žmogų laimės ir žinojimo jausmu.
Aistros guna susaisto veikla, ją gimdo nežaboti geiduliai ir norai.
Neišmanymo guna susaisto beprotybe, tingumu ir mieguistumu.
Kiekviena iš gunų tai skirtingas prakriti pasireiškimas, todėl gunų poveikis skiriasi. Neišmanymo guna atstovauja dravja šakti arba materialinę elementų bazę, aistros guna atstovauja krija šakti arba kuriančiąją ar veikiančiąją energiją, dorybės gunaatstovauja gjāna šakti – pažinimo arba tikslingumo energiją.
Gunų poveikis gyvai būtybei pastoviai kinta. Kartais vyrauja dorybės guna, nugalėdama aistros ir neišmanymo, kartais laimi aistros, o kartais neišmanymo gunos. Taip vyksta nuolatinė kova dėl pirmenybės.
Kadangi gyvoji būtybė materialioje visatoje yra neveikli, t.y. neturi galimybės veikti materialiai, visą veiklą iš tiesų atlieka materialios gamtos gunos. Jos priverčia gyvąją būtybę veikti tame, kūne, kurį gavo pagal karmą. Niekas negali nei akimirksnio išbūti neveikdamas, kadangi gunos priverčia kūną judėti (BG 3.5). BG 3.27 sako, kad iliuzija verčia gyvąją būtybę galvoti, kad ji yra veikiantysis. Tikrasis veikėjas yra gunos.
Lygiai taip pat kaip iš trijų spalvų: raudonos, mėlynos ir žalios galima sukurti begalybę atspalvių, taip ir šios trys gunos suformuoja visa tai, kas regima, juntama ar mąstoma visoje materialioje reiškinijoje.
ŠBh 11.25.6 aiškina, kad trys gunos valdo mentalitetą “Aš” ir “Mano”, proto veiklą, jutimo objektus, jusles ir gyvybės orus fiziniame kūne.
Kai žmogus pašvenčia save arthai (materialiai pažangai) , dharmai (religingumui) ir kāmai (malonumams), tikėjimas, turtas ir jusliniai malonumai, kurie gaunami pastangomis taip pat parodo trijų gamtos gunų sąveiką.
ŠBh 11.25.30-31 sako:
“Materiali substancija, vieta, veiklos rezultatas, laikas, žinojimas, veikla, veikėjas, tikėjimas, sąmonės stovis, gyvybės formos, ir paskirtis po mirties remiasi trimis materialios gamtos gunomis.”
“O geriausias tarp žmonių, visi materialios būties stoviai susiję su besimėgaujančios sielos ir materialios gamtos sąveika. Tai kas matoma, girdima ar tik suvokiama prote, be jokios išimties susideda iš gamtos gunų.”
BG 18.41 sako, kad nei žemėje nei tarp pusdievių aukštesnėse planetų sistemose nėra nei vienos būtybės, laisvos nuo trijų gunų, kurias pagimdė materiali gamta.
Žmogus suvokęs gunų poveikį bei supratęs Aukščiausio Viešpaties padėtį, kaip transcendentalų gunoms, jis pasiekia dvasinę Krišnos būtį (BG 14.19). Todėl kiekvienas turėtų pakilti virš trijų gunų, susijusių su materialiu kūnu ir taip išsivaduoti nuo gimimo mirties, senatvės ir ligų.
Materialios gunos priverčia gyvąją būtybę įgyti tam tikro tipo kūną, gimti aukštesnėse arba žemesnėse planetose (BG 14.18).
Gunos taip pat veikia mūsų tikėjimą (BG 17.3). Iš tiesų tikėjimas atsiranda iš dorybės gunos. Šiame materialiame pasaulyje nėra nieko tyro, lygiai kaip ir tikėjimo. Tyra dorybė reiškia transcendenciją, tačiau, kadangi ji niekuomet nebūna gryna materialiame pasaulyje sąlygotai būtybei, mūsų tikėjimas taip pat skiriasi priklausomai nuo tų priemaišų, kurias mes turime.
Netgi atsidavimo tarnystė – bhakti joga, kol ji nėra tyra, yra įtakojama gunų. Atsidavimo tarnystę galima atlikti su entuziazmu, pasipūtus ir nenoriai. Tai taip pat gunų poveikis. Tyra atsidavimo tarnystė visuomet aukščiau gunų, tačiau ji atsiskleidžia lygiai tiek, kiek nuoširdžiai gyvoji būtybė kreipiasi į Krišną, priimdama dvasinio mokytojo prieglobstį.
Nors dorybės guna laikoma aukščiausia, žmogus neišsivadavęs nuo gunų poveikio negali pažinti Krišnos. Tik tas, kuris atsiduoda Jam. BG 7.14 sako:
daivé hy eñä guëa-mayé
mama mäyä duratyayä
mäm eva ye prapadyante
mäyäm etäà taranti te
Sunku nugalėti šią dievišką mano energiją, kurią sudaro trys materialios gamtos gunos, bet lengvai ją įveikia tie, kurie atsidavė Man.
Dorybės guna – kelias į transcendenciją
Kaip ten būtų, nors dorybės gunos pagalba ir nepažinsime Krišnos, visuomenė vis dėlto turėtų puoselėti dorybės guną. BG 14.17 komentare Prabhupada sako, kad jei mes norime iš visuomenės pašalinti neatsakingumą, turime mokyti žmones dorybės, kadangi dorybės gunoje žmogus mato daiktus, kokie jie yra. Jei žmonės pasieks dorybės guną, tada visuomenėje klestės taika ir ramybė. Pasiekęs dorybės guną žmogus praktikuodamas Krišnos Sąmonę pasikelia virš gunų poveikio ir pasiekia tyrą dorybę – šuddha sattvą. Tokio žmogaus savybės aprašytos BG 14.22-25 posmuose. Jis nieko neapkenčia ir niekam nejaučia prisirišimo. Jis nesutrikdomas, veikiamas materialių kokybių. Tokiu būdu kelias į transcendenciją eina tik per dorybę. Pasikėlęs į dorybę ir suvokęs savo padėtį kaip amžino Krišnos tarno, žmogus gali pasiekti Krišnos buveinę.
Todėl kiekvienas žmogus tam, kad įveiktų aistros ir neišmanymo gunų poveikį turi praktikuoti tik tuos dalykus, kurie yra dorybės gunoje.
ŠBh 1.2.24 sako:
pärthiväd däruëo dhümas
tasmäd agnis trayémayaù
tamasas tu rajas tasmät
sattvaà yad brahma-darçanam
Malkos yra žemės transformacija, tačiau dūmai yra geresni už žalias malkas. Tačiau ugnis yra dar geresnė, kadangi jos dėka galima gauti aukštesnių žinių nešamą [atliekant vedinius aukų atnašavimus] naudą. Panašiai aistra yra geriau už neišmanymą, tačiau dorybė yra geriausia, nes jos dėka galima suvokti Absoliučią Tiesą.
Kaip įveikti gunas?
Šrimad Bhāgavatam 11.13.1 Krišna sako:
„Trys materialios gamtos gunos: dorybė, aistra ir neišmanymas, susiję su materialiu intelektu, o ne dvasine siela. Ugdant materialią dorybę galima nugalėti aistros ir neišmanymo gunas, o ugdant transcendentinę dorybę galima išsivaduoti netgi iš materialios dorybės.“
Norint išsiugdyti transcendentinę dorybę neišvengiamai reikia bendrauti su transcendentalistais, arba šventomis asmenybėmis. Jie gali apvalyti mus nuo aistros, neišmanymo ir net materialios dorybės.
Bhagavadgītoje 14.26 posme Krišna sako:
mäà ca yo ‘vyabhicäreëa
bhakti-yogena sevate
sa guëän samatétyaitän
brahma-bhüyäya kalpate
„Tas, kuris visiškai pasinėręs į atsidavimo tarnystę Man, nepaisydamas jokių aplinkybių, iš karto įveikia materialios gamtos gunas ir pasiekia transcendencijos pakopą.“
GUNŲ POVEIKIS:
PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS
NEIŠMANYMAS: kvailumas, beprotybė, iliuzija, inercija, mieguistumas, tingumas.
AISTRA: beribiai, nekontroliuojami troškimai ir viltys, įtemptos pastangos, aistra, prisirišimas prie materialios karminės veiklos, bei prie jos vaisių.
DORYBĖ: santykinis tyrumas, švytėjimas, laimė, laisvė nuo nuodėmingų reakcijų.
ŠBh.11.25 išvardina visų gunų pagrindines savybes:
DORYBĖ:
1) šamah – Proto kontrolė;
2) damah – juslių kontrolė;
3) titikša – pakantumas,
4) ikša – sugebėjimas skirti gera nuo blogo,
5) tapah – pareigingumas,
6) satyam – teisingumas,
7) daya – gailestingumas,
8) smrti – praeities ir ateities stebėjimas;
9) tuštih – pasitenkinimas;
10) tyaga – didžiadvasiškumas, kilnumas;
11) asprha – juslinio pasitenkinimo atsisakymas;
12) šraddha – tikėjimas guru ir kitais bona fide autoritetais;
13) hrih – gėdos jausmas, atlikus blogą veiksmą;
14) daya-adih – labdaringumas, paprastumas, nuolankumas, etc.
15) sva-nivrtih – pasitenkinimas savyje.
AISTRA:
1) kama – materialūs troškimai;
2) iha – pastangos;
3) madah – akiplėšiškumas;
4) tršna – nepasitenkinimas pasiekus tikslą;
5) stambhah – klaidingas pasipūtimas;
6) aših – prašyti pusdievius materialių dalykų arba materialios pažangos;
7) bhida – laikyti save geresniu ar išsiskiriančiu iš kitų;
8) sukham – juslinis pasitenkinimas;
9) mada-utsahah – narsa ir entuziazmas apsvaigus;
10) yašah-priti – pomėgis savęs šlovinimui;
11) hasyam – polinkis juoktis iš kitų;
12) viryam – savo vyriškumo ir jėgos demonstravimas;
13) bala-udyamah – spręsti apie teisumą pagal jėgą (kas stipresnis tas ir teisus).
NEIŠMANYMAS:
1) krodhah – nepakantus pyktis;
2) lobhah – šykštumas;
3) anrtam – melaginga kalba (nesiremiant šventraščių autoritetu);
4) himsa – priešiškumas; neapykanta su prievarta;
5) yacna – parazitavimas;
6) dambhah – veidmainystė;
7) klamah – chroniškas nuovargis;
8) kalih – barniai;
9) šoka-mohau – sielvartavimas ir paklydimas;
10) višada-arti – nelaimingumas ir klaidingas nusižeminimas;
11) nidra – mieguistumas;
12) aša – betiksliai klaidingi lūkesčiai;
13) bhih – baimė;
14) anudyamah – tingumas, pastangų nebuvimas.
KITI POŽYMIAI
ASKEZĖ
TAMAS: atliekama kvailai, kankinant save ar norint sunaikinti kitus ar jiems pakenkti.
RAJAS: atliekama iš puikybės, siekiant pagarbos bei šlovės, netvirta ir nepastovi rezultatais.
SATTVA: atliekama su tikėjimu ir be materialios naudos troškimo. Kūno askezė pasireiškia švarumu, paprastumu, celibatu, neprievarta, pagarbos pusdieviams, brahmanoms ir dvasiniam mokytojui siūlymu. Kalbos askezė pasireiškia kalbėti teisingai, maloniai, neįžeidžiančiai, su nuorodomis į autoritetus.
Proto askezė pasireiškia pasitenkinimu, paprastumu, rimtimi, savitvarda ir būties apvalymu.
ATSIŽADĖJIMAS
TAMAS: atsisakoma priskirtų pareigų dėl iliuzijos.
RAJAS: atsisakoma priskirtų pareigų dėl baimės ar dėl keliamų rūpesčių.
SATTVA: atsisakoma materialaus bendravimo ir potraukio veiklos rezultatams, tuo būdu, kai veikla atliekama iš pareigos, todėl kad turi būti atlikta.
AUKOS
TAMAS: atliekamos be tikėjimo, prieštaraujant šventraščių nurodymams, neplatinant pašventinto maisto, be mantrų kartojimo, ir be atlyginimo šventikams.
RAJAS: atliekamos su pasididžiavimu, siekiant materialios naudos.
SATTVA: atliekamos kaip pareiga, sutinkamai su šventraščių nurodymais ir nesitikint atlyginimo.
GARBINIMO OBJEKTAS
TAMAS: vaiduokliai ir dvasios
RAJAS: demonai, galingos asmenybės, apsišaukėliai dievai.
SATVA: pusdieviai, impersonali Dievo koncepcija.
GILĖJANT
TAMAS: pasireiškia tamsa, migla, neveiklumas, beprotybė ir iliuzija
RAJAS: vystosi stiprus prisirišimas, karminė veikla, neįvykdomi norai ir siekiai
SATTVA: visi kūno vartai nušvinta žinojimu
GYVŪNAI
TAMAS: beždžionė (gims kaip žmogus neišmanyme)
RAJAS: liūtas
SATTVA: karvė
LABDARA
TAMAS: duodama atsainiai, be pagarbos, netinkamu metu ir netinkamoje vietoje, nevertai asmenybei, kaip lošėjai ar girtuokliai,
RAJAS: Atliekama tikintis atlygio ar dėl karminių rezultatų, atliekama nenoriai,
SATTVA: teikiama iš pareigos, nelaukiant atlygio, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje bei jos vertam žmogui.
LAIMĖ
TAMAS: akla savęs pažinimui, kuri nuo pradžios iki pabaigos yra apgaulė, kylanti iš mieguistumo, tingumo, iliuzijos.
RAJAS: gaunama susilietus juslėms su juslių objektais ir kuri pradžioje yra tarsi nektaras, bet ilgainiui virsta nuodais.
SATTVA: iš pradžių atrodo tarsi nuodai, o vėliau tarytum nektaras, ir kas pažadina žmogų savęs pažinimui.
MAISTAS
TAMAS: beskonis, nešviežias, sugedęs, iš atliekų, pagamintas prieš tris valandas, valgio likučiai nuo kitų, mėsa, žuvis, kiaušiniai ir alkoholis.
RAJAS: per aštrus, sūrus, rūgštus, kartus, aitrus, sausas bei karštas. Toks maistas sukelia ligas, kančias ir nelaimes.
SATVA: ilgina gyvenimą, apvalo būtį, suteikia jėgų, sveikatos, laimės bei pasitenkinimo. Sultingas, riebus, sveikas, skanus. Pieno produktai, grūdai, cukrus, vaisiai ir daržovės.
MEDŽIAI IR AUGALAI
TAMAS: Eglė, grybai
RAJAS: svogūnai, česnakai
SATTVA: mango, neem’as, bananai
MIEGAS
TAMAS: Miegas gilus, be sapnų
RAJAS: Daug sapnuojama
SATTVA: Sąmonė budri, miegas negilus, sąmonė prieš miegą ir po jo nepakinta, nedegraduoja
PAROS METAS
TAMAS: naktis
RAJAS: diena
SATTVA: ankstyvas rytas
PASKIRTIS PO MIRTIES
TAMAS: pragaro pasauliai ir gyvūnų karalystė
RAJAS: bendravimas su trokštančiais rezultatų žemės planetose. Gimsta žmonėmis.
SATVA: rojinės planetos, išminčių pasauliai, kilni šeima žemėje
POVEIKIS PROTUI IR INTELEKTUI
TAMAS: Dingsta aukštesnė sąmonė, nesugeba sukaupti dėmesio, protas sutrikęs, pasireiškia depresija ir neišmanymas
RAJAS: Atmintis ir protas klysta dėl aktyvios veiklos, nesugeba jausmų atskirti nuo jų objektų, nesveiki įvairūs kūno organai, neramus protas
SATTVA: Sąmonė švari, jausmai atsiskyrę nuo materijos, būdamas materialiame kūne nejaučia baimės dėl kūno padėties, atsiskyręs nuo proto problemų
REZULTATAS
TAMAS: bukumas, kvailumas, pasinėrimas į sielvartą, per daug miega, paniręs į klaidingas viltis, naudoja prievartą.
RAJAS: Įgyja separatistinę dvasią, tampa aktyvus, sunkiai dirba dėl garbės ir sėkmės įtvirtinimo, jaučia nerimą ir kovingumą.
SATVA: Žmogus įgyja ramybę, teisingumą, žinias ir kitas vertybes.
RYŽTAS
TAMAS: kuris nesiekia toliau sapnų, baimės ir sielvarto, niūrumo ir iliuzijos.
RAJAS: skatina nuolat siekti karminių rezultatų religijos, ekonomikos ir juslinio pasitenkinimo srityse.
SATTVA: stiprinamas nuolatinės jogos praktikos, ir kuris valdo proto, gyvybės, bei juslių veiklą.
SĄLYGOTUMAS
TAMA guna susaisto beprotybe, tingumu ir mieguistumu.
RAJAS guna susaisto veikla, ją gimdo nežaboti geiduliai ir norai.
SATTVA guna susaisto žmogų laimės ir žinojimo jausmu.
SOCIALINĖ PADĖTIS
TAMAS: šūdros (kojos) – fizinis darbas, tarnavimas kitiems
RAJAS: Kšatrijai (rankos) – didvyriškumas, jėga, ryžtas mūšyje, išradingumas, drąsa, kilnumas ir sugebėjimas vadovauti; taip pat vaišijai (liemuo) – žemdirbystė, prekyba, karvių apsauga
SATTVA: Brahmanai (galva) – ramybė, savitvarda, asketiškumas, švara, kantrybė, sąžiningumas, žinios, išmintis ir religingumas
SPALVOS
TAMAS: žydra (juoda)
RAJAS: raudona
SATTVA: balta (geltona)
SUPRATIMAS
TAMAS:Laiko bedievystę religija, o religiją bedievyste, pakerėtas iliuzijos ir tamsybės, kuris visuomet krypsta klaidinga linkme.
RAJAS: suklaidintas, iškreiptas ir netobulas. Negali skirti tarp religijos ir bedievystės, tarp teisingo veiksmo ir klaidingo.
SATTVA: protingai sugebantis skirti, besiremiantis šventraščių nurodymais, žino, ką daryti ir ko nedaryti, ko verta bijoti ir ko neverta, kas saisto ir kas išvaduoja.
VEIKIANTYSIS
TAMAS: veikla prieštarauja šventraščių nurodymams, materialistiškas, užsispyręs, linkęs meluoti, greitas įžeisti kitą, tingus, niūrus ir visada delsia.
RAJAS:prisirišęs prie darbo ir prie darbo vaisių, kas trokšta jais naudotis, yra godus, pavydus ir nešvarus, ką blaško džiaugsmas ir liūdesys, yra aistros gunos.
SATTVA: Atlieka pareigas neturėdamas ryšių su materialios gamtos gunomis, užmiršęs netikrą ego, su didžiu ryžtu ir įkvėpimu, kas vienodai sutinka ir sėkmę ir nesėkmę, tas yra dorybės gunos.
VEIKLA
TAMAS: atliekamas iš iliuzijos, nepaisant šventraščių nurodymų, negalvojant apie tai, kad ateityje ji žada nelaisvę ir prievartą, kelia kitiems kančias.
RAJAS: atliekama su didelėmis pastangomis, kad patenkinti savo troškimus, kylančius iš netikro ego.
SATTVA: reglamentuota ir atliekama be potraukio, meilės ar neapykantos, netrokštant karminių rezultatų.
VEIKLOS REZULTATAI
TAMAS: vystosi kvailumas
RAJAS: kančia, vystosi godumas
SATTVA: rezultatai švarūs, vystosi žinojimas
VIETA
TAMAS: vieši namai, skerdyklos, lošimo namai, restoranai
RAJAS: Miestas, kaimas
SATTVA: miškas
ŽINOJIMAS
TAMAS: skatinantis polinkį vienai veiklos rūšiai kaip visų svarbiausiai ir vienintelei, neatspindintis tiesos ir labai skurdus, skatinantis kūniškus poreikius, kaip valgymas, miegas, dauginimasis ir gynimasis ir primenantis gyvulių žinojimą.
RAJAS: sukelia spekuliatyvias doktrinas ir teorijas, per kurias kūnas matomas kaip esmė, o sąmonė kaip laikinas šalutinis kūno produktas, atmeta amžinos dvasinės sielos egzistavimą viduje.
SATTVA: viena dvasinė esmė regima visose gyvose būtybėse, nors jos susiskaidžiusios į daugybę formų.
ŽMONIŲ TIPAI
TAMAS: rakšasai
RAJAS: asuros
SATTVA: suros
ATSIDAVIMO TARNYSTĖ 3 GUNOSE:
Tyra atsidavimo tarnystė yra aukščiau gunų, tačiau tokia atsidavimo tarnystė gali būti pasiekta tik išsivadavus iš gunų poveikio. BG 18.54:
brahma-bhütaù prasannätmä
na çocati na käìkñati
samaù sarveñu bhüteñu
mad-bhaktià labhate paräm
Kas pasiekia transcendentinę padėtį, tas išsyk patiria Aukščiausią Brahmaną ir jį užlieja džiaugsmas. Jis niekada nesisieloja, nieko netrokšta, yra vienodas visoms gyvoms esybėms. Tokiame būvyje jis gauna teisę pasiaukojus tyrai tarnauti Man.
Tačiau, kol nepasiektas tyros tarnystės Krišnai lygis, reikia mokytis Jam tarnauti su tuo kūnu ir protu, kurį mes turime. Tokia atsidavimo tarnystė yra veikiama gunų.
Atsidavimo tarnystė gali būti atliekama su
a) SATTVA: žinojimu,
b) RAJAS: dėl materialių emocijų ar proto išgalvojimų,
c) TAMAS: aklai.
Paprastai atsidavimo tarnystė pradžioje yra sumišusi su įvairiais motyvais, kaip siekimas išsivaduoti, smalsumas, materialūs troškimai, tačiau atliekant pačią atsidavimo tarnystę, bėgant laikui šie motyvai sunyksta ir atsidavęs pasiekia pakopą, kada garbina ir tarnauja Krišnai su transcendentiniu žinojimu. Kol tokia pakopa nepasiekta turime stengtis pasiekti bent dorybės lygį, kuris pasireiškia per žinojimą.
ŠBh 3.29.10 komentare sakoma, kad atsidavimo tarnystė dorybėje, aistroje ir neišmanyme gali būti padalinta į 81 kategoriją. Yra devynios atsidavimo tarnystės rūšys ir jos veikiamos 3 gunų sudaro 27. Padauginus jas iš trijų gauname 81. Yra klausymasis dorybėje, aistroje ir neišmanyme. Taip pat kartojimas, etc.
ŠBh 3.29.8-10:
abhisandhäya yo hiàsäà
dambhaà mätsaryam eva vä
saàrambhé bhinna-dåg bhävaà
mayi kuryät sa tämasaù
Atsidavimo tarnystė atliekama žmogaus, kuris yra pavydus, pasipūtęs, linkęs į prievartą, piktas ir siekiantis išsiskirti, laikomas neišmanymo gunoje.
Šridhara Svamio komentaras:
Trys tamasa bhaktų tipai: tie, kurie garbina trokšdami himsa (prievarta), kurie garbina trokšdami dambha (užsispyrimu) ir tie, kurie garbina trokšdami matsaryah (pavydu)
viñayän abhisandhäya
yaça aiçvaryam eva vä
arcädäv arcayed yo mäà
påthag-bhävaù sa räjasaù
Bhaktas separatistas, kuris laiko save pačiu geriausiu atsidavusiu, kuris siekia šlovės ir turto, pasinaudodamas Viešpaties malone, kuris garbina Dievybes siekdamas malonumo, laikomas aistros gunoje.
Šridhara Svamio komentaras:
Trys tipai radžasa bhaktų: tie, kurie garbina trokšdami višayah (juslių tenkinimas), kurie garbina trokšdami yaśas (šlovės), ir tie, kurie garbina trokšdami aišvaryah (turtų).
karma-nirhäram uddiçya
parasmin vä tad-arpaëam
yajed yañöavyam iti vä
påthag-bhävaù sa sättvikaù
Kai atsidavęs garbina Viešpatį, siūlydamas jam savo veiklos rezultatus, tam, kad išsivaduotų nuo materialios veiklos pančių, jo atsidavimo tarnystė yra dorybės gunoje.
Šridhara Svamio komentaras:
Trys tipai sattvika bhaktų: tie, kurie garbina trokšdami sunaikinti nuodėmes, kurie garbina trokšdami patenkinti Viešpatį, ir tie, kurie garbina trokšdami atlikti savo pareigas.
Padauginę šiuos devynis motyvus iš atsidavimo tarnystės metodų skaičiaus (9) gausime viso 81 atsidavimo tarnybos, atliekamos materialių gunų įtakoje, rūšį.
Atsidavimo tarnystę galima atlikti su entuziazmu, pasipūtus ir nenoriai
mad-guëa-çruti-mätreëa
mayi sarva-guhäçaye
mano-gatir avicchinnä
yathä gaìgämbhaso ’mbudhau
lakñaëaà bhakti-yogasya
nirguëasya hy udähåtam
ahaituky avyavahitä
yä bhaktiù puruñottame
Transcendentinė tyra atsidavimo tarnystė pasireiškia tuomet, kai žmogaus protas spontaniškai patraukiamas pokalbių apie Krišną, Jo vardo, šlovės ir žaidimų. Lygiai taip pat, kaip Gangos upė be kliūčių teka į vandenyną, taip ir tokia atsidavimo ekstazė nepertraukiama jokių materialių sąlygų teka link Aukščiausio Viešpaties. (ŠBh 3.29.11-12)
KLAUSIMAI:
- Papasakokite apie tris gunas, jų santykį, ir kaip jos veikia gyvąsias būtybes.
- Paminėkite žmogaus esančio kiekvienoje iš gunų savybes.
- Kuo ypatinga dorybės guna?
- Ar galite išanalizuoti savo šią dieną gunų poveikio požiūriu? Kaip jūs būtumėte pasielgę jei būtumėte dorybės gunos įtakoje?
Visos Bhakti program pamokos: https://www.harekrisna.lt/bhakti-program/
