śṛṇvatāṁ sva-kathāḥ kṛṣṇaḥ
puṇya-śravaṇa-kīrtanaḥ
hṛdy antaḥ-stho hy abhadrāṇi
vidhunoti suhṛt-satām
 
„Kai bhaktas panūsta klausytis pasakojimų apie Viešpatį, kurie patys savaime (jei tinkamai persakomi ir išklausomi) yra apvalantys, Dievo Asmuo Šri Krišna – Paramatma (Aukščiausioji Siela) kiekvieno širdyje ir ištikimo Savo bhakto labdarys – apvalo bhakto širdį nuo žemiškų malonumų geidimo.“ Šrimad Bhagavatam 1.2.17