„O Viešpatie, transcendentinė palaima, patiriama medituojant Tavo lotosines pėdas arba klausantis Tavo didybę šlovinančių tyrų bhaktų pasakojimų, yra tokia beribė, kad brahmananda, patiriama tariamai ištirpus beasmeniniame Brahmane ar susiliejus su Aukščiausiuoju, jai ne iš tolo neprilygsta. Jei net brahmananda nublanksta prieš transcendentinę pasiaukojimo tarnystės palaimą, kokie menki tad yra laikini gyvenimo džiaugsmai rojaus planetose, kuriuos bet kurią akimirką gali nukirsti grėsmingas laiko kardas! Kiekvienas, patekęs į rojaus planetas, anksčiau ar vėliau turės grįžti atgal.“ Šrimad Bhagavatam 4.9,10
