„Aukščiausiasis Dievo Asmuo šlovinamas paramparos principu, tai yra, dvasinis mokytojas pasakoja apie Viešpaties didybę savo mokiniui. Tokiu šlovinimu gėrisi tie, kurių nebetraukia apgaulingas, trumpalaikis šio kosminio pasaulio garbstymas. Pasakojimai apie Viešpatį – geriausias vaistas sąlygotai sielai, kamuojamai pasikartojančių gimimų ir mirčių. Kas gi liausis klausytis apie Viešpaties šlovę, išskyrus mėsininką ar savo sielos žudiką?“
Šrimad Bhagavatam 10.1.4
