„Laimingas tas, kuriam pasitaikė galimybė išgirsti Šrimad-Bhagavatam i§ tyraširdžio Viešpaties bhakto lūpų. Materijos užburtos gyvos esybės vaikosi iliuzinės materialios laimės, pasmerkdamos save nesibaigiančioms kančioms. Jos pasineria į karminę veiklą , nenutuokdamos apie jos padarinius. Savojo Aš tapatinimo su fiziniu kūnu iliuzija verčia gyvas esybes kvailai laikytis daugybės nereikalingų prisirišimų. Joms atrodo, kad visas jas supantis materialus pasaulis yra amžinas. Is iš esmės klaidingas požiūris į pasaulį taip tvirtai įsišaknijęs gyvos esybės sąmonėje, kad gyvenimas i§ gyvenimo ji beviltiškai kenčia, negalėdama nusimesti išorinės Viešpaties energijos jai uždėto jungo. Tačiau laimingasis, kuriam į rankas patenka Šrimad Bhagavatam, kurį likimas suveda su Viešpaties bhaktu, bhagavata, suvokusiu šios knygos prasmę, ištrūks iš materijos žabangų. Neatsitiktinai Šri Maitreya Munis, iš gailesčio kenčiantiems materialiame pasaulyje, imasi paties svarbiausio, neatidėliotino darbo ir skelbia Šrimad-Bhagavatam,“
Šrimad Bhagavatam 3.8.2