Kviečiame kartu švęsti Viešpaties Nrisimhos apsireiškimo dieną Kaune, Šri Šri Nitai Gaura Čandros šventykloje šį sekmadienį!
Programa:
12:00 Paskaita (Vradža Kišor pr.)
13:30 Aratis
14:00 Kirtanas
14:30 Prasadas
16:30 Harinama
———
Visa šlovė Viešpačiui Nrsimhadevai, Viešpaties Krišnos įsikūnijimui pusiau žmogaus, pusiau liūto pavidalu. Jis pasirodė, kad išgelbėtų didįjį šventąjį Prahladą Maharadžą nuo jo demoniško tėvo Hiranjakašipu.
Hiranjakašipu šimtą dvidešimt penkis metus laikėsi griežtų askezių, stovėdamas ant kojų pirštų galiukų ir tapo toks galingas, kad pusdieviai maldavo Viešpaties Brahmos, kad neleistų jam sugriauti visatos. Dėl Hiranjakašipu atliktų griežtų askezių, Viešpats Brahma pasiūlė išpildyti jo širdies troškimą. Hiranjakašipu prašė, kad niekada nemirtų. Viešpats Brahma jam paaiškino, kad net jis pats turi mirti, nes jo gyvenimas trunka tik keturis milijonus tris šimtus tūkstančių kart 1000, kart 30, kart 12, kart 100, kart 2 metus. Todėl Hiranjakašipu pareikalavo, kad jis niekada nebūtų nužudytas nei dieną, nei naktį, ir Viešpats Brahma sutiko su tuo. Tada Hiranjakašipu paprašė, kad nemirtų sausumoje, ore ar vandenyje. Viešpats Brahma sutiko. Hiranjakašipu , gavęs šį pažadą, tapo labai drąsus ir paprašė, kad jo nenužudytų joks žmogus ar žvėris. Viešpats Brahma vėl sutiko. Hiranjakašipu vis dar nebuvo patenkintas palaiminimais, kuriuos gavo iš Viešpaties Brahmos ir dar paprašė, kad jo negalima būtų nužudyti jokiu ginklu. Viešpats Brahma taip pat sutiko suteikti ir šį palaiminimą ir tada išvyko. Gavęs šiuos palaiminimus Hiranjakašipu tapo dar demoniškesnis ir siekė užkariauti visą materialią visatą. Su kiekviena nauja pergale ir vis augant jo galiai pusdieviai vis labiau jaudinosi. Laikui bėgant Hiranjakašipu susilaukė sūnaus vardu Prahlada. Prahlada nuo pat gimimo buvo didis Viešpaties Krišnos bhaktas. Būdamas penkerių metų berniukas, mokytojams išėjus iš kambario jis pamokslavo apie Krišną savo mokyklos draugams. Prahlados pamokslavimas supykdė jo tėvą Hiranjakašipu. Kai jo tėvas pareikalavo paaiškinti, kas tai per kvailystė, kas yra tas Krišna, Prahlada pasakė, kad jo tėvas per daug prisirišęs prie savo jausmų tenkinimo, todėl yra pasiryžęs neigti Krišnos egzistavimą. Dėl to negalėtų Jo suprasti, net jei mokytųsi apie tai. Norint suprasti Krišną, pirmiausia reikia viską atiduoti Krišnai, tada Krišna atsiskleis. Hiranjakašipu taip supyko, kad įsakė Prahladą įmesti į kanibalų ratą. Numestas kanibalams, Prahlada pradėjo giedoti Harė Krišna ir kanibalai neturėjo galios jam pakenkti. Tada jo tėvas įsakė Prahladą įmesti į verdantį aliejų, bet vėlgi jis giedojo Harė Krišna ir nebuvo sužalotas. Pamatęs, kad Prahlada nenukentėjo nuo verdančio aliejaus, jo tėvas įsakė nuvežti jį į mažą salą, kurioje nusimatė didžiulis uraganas. Tačiau Prahlada nuolat kartojo Harė Krišna ir jį saugojo šventas Krišnos vardas. Hiranjakašipu, matydamas, kad nė vienas iš šių dalykų negali nužudyti Prahlados, numetė jį nuo uolos viršūnės, bet Prahlada toliau giedojo Harė Krišna, todėl Krišna jį pagavo ir Prahlada nenukentėjo. Įsiutęs Hiranjakašipu pareikalavo, kad Prahlada būtų sutryptas po dramblio kojomis. Kai tai taip pat nepadėjo, Hiranjakašipu paragino savo sargybinius įmesti Prahladą į gyvačių pilną duobę. Duobė buvo užpildyta nuodingomis gyvatėmis, bet Prahlados tikėjimas buvo tvirtas ir jis toliau giedojo Harė Krišna, ir gyvatės negalėjo jam pakenkti. Visi šie dalykai negalėjo sužaloti Prahlados, todėl Hiranjakašipu manė, kad jis turi turėti kažkokių mistinės galių. Jis apsimetė besigailintis, kad bandė pakenkti Prahladai, ir pakvietė jį papietauti. Iš nevilties Hiranjakašipu apnuodijo Prahlados maistą tokiu kiekiu nuodų, kurio būtų pakakę nužudyti šimtus suaugusių vyrų. Prieš valgydamas savo maistą, Prahlada pirmiausia pasiūlė jį Krišnai, ir jis tapo prasadu, tyru kaip Dievas ir be jokio nuodingo poveikio. Kai užnuodytas maistas neturėjo jokios įtakos Prahladai, Hiranjakašipu taip įsiuto, kad pakėlė Prahladą virš galvos ir tėškė jį į grindis. Kai Prahlada vis tiek nebuvo sužalotas, Hiranjakašipu pareikalavo sužinoti, iš kur jis gavo savo superžmogiškų galių. Prahlada atsakė, kad jėgų jis sėmėsi iš tos pačios vietos, kaip ir Hiranjakašipu – iš Dievo. Hiranjakašipu paklausė, kas tas Dievas, kur Jis yra. Prahlada paaiškino, kad Dievas yra visur, nes viskas kyla iš Dievo. Hiranjakašipu, nepaisant visko, kas atsitiko, negalėjo patikėti Dievu ir pradėjo rodyti dalykus, klausdamas, ar jie yra Dievas. Hiranjakašipu paklausė, ar Dievas yra didžiulėje kolonoje šalia rūmų. Kai Prahlada pasakė: „Taip, mano Viešpats yra toje kolonoje“, Hiranjakašipu pareiškė, kad nužudys Prahlados Dievą, savo vėzdu sudaužydamas koloną. Kai jis sudaužė stulpą Viešpats Nrsimhadeva ištiesė Hiranjakašipu savo glėbyje ir ilgais nagais suplėšė demoną. Hiranjakašipu mirė akimirksniu ant krauju permirkusio Nrsimhadevos kelių. Jis buvo nužudytas nei žemėje, nei jūroje, nei ore, o ant Aukščiausiojo Viešpaties kelių. Jis buvo nužudytas nei dieną, nei naktį, o prieblandoje. Jį nužudė nei žvėris, nei žmogus, o Viešpaties lotoso rankos, ir buvo nužudytas ne ginklu, o Viešpaties Nrsimhadevos nagais. Taigi Viešpaties Brahmos palaiminimas Hiranjakašipu nebuvo pažeistas ir jį nužudė baimės įsikūnyjimas, pats Krišna, Viešpats Nrsimhadevos – pusiau žmogaus, pusiau liūto – pavidalu. Šią dieną pasninkaujame iki sutemų.
———
Taip pat kviečiame šventės proga atnešti dovanų (vaisių, gėlių, etc.) Dievybėms!
