Mridangos pagrindai – Įvadas

Čaitanjos Mahaprabhu sankirtana Navadvipos gatvėse apibūdinama taip:

mrdanga-karatala sankirtana-mahadhvani
‘Hari’ ‘hari’ – dhvani vina anya nahi suni

sankirtanos judejimas„Kai taip prasidėjo sankirtanos judėjimas, niekas Navadvipoje negirdėjo jokio garso, išskyrus žodžius„ Hari! Hari! ’ ir mridangos mušimo bei karatalų daužymosi garsus.“ (ČČ  Adi 17.123). Muzika, sukurta kartu su mridanga ir karatalais, iškviečia Mohini šakti – kerėjimo potenciją, kuri svaigina protą. Mridangos garsas sukuria palankumą, kaip ir kriauklės garsas.

Nepalankumas negali likti ten, kur skamba mridanga ir karatalai. Savo leidinyje „Šaranagati“ (Šudha-bhakata 4) Šrila Bhaktivinoda Thakura teigia: „Mano protas visada trokšta galimybės išgirsti mridangos muziką. Mano širdis šoka ekstazėje išgirdusi kirtaną, kurį atnešė Viešpats Gauračandra.“ „Mridanga“ yra palankus instrumentas, todėl reikia išmokti groti pagal tikrą ir tinkamą metodą iš guru. Kurti savo ritmus su mridanga yra netinkama. Pasak Šrilos Dživos Gosvamio, žodį „kirtana“galima skaityti kaip du atskirus žodžius – „ki“ ir „ratana“. „Ki“ reiškia „kas“, o „ratana“ – „brangakmenis“. „Kas yra brangakmenis?“ Per kirtaną turėtume siekti aukščiausio, geriausio muzikos brangakmenio. Mūsų dainavimas ir grojimas turi būti grynas ir tyras. O kokia turėtų būti auditorija? Nemėtykite brangenybių paprastiems žmonėms, nes jie jomis tinkamai nepasinaudos. Ne, atiduokite jas karaliui. Jis panaudos jas tinkamai ir taip visi gaus naudą. Lygiai taip pat neturėtume dainuoti norėdami patenkinti nekvalifikuotą žmonių masę. Turėtume dainuoti Krišnai, Aukščiausiajam Viešpačiui, ir patenkinti Jo aukščiausio lygio rafinuotą grynos Vedų muzikos skonį. Tada visi bus patenkinti ir laimingi.

Tinkamo ritmo grojimas

Skambant tobulam mridangos garsui, išlaisvinamos visos džyvos (sielos), tokios kaip gyvūnai, paukščiai ir medžiai. Mridangos garsas pasiekia tris planetų sistemas: Svargą, Mritją ir Patalą.

MAhaprabhuStudijuodami, kaip groti mridangą ir reguliariai bei sistemingai praktikuodamiesi, lengvai suprasime melodiją ir ritmą bei išmoksime pritarti vedančiajam. Būgnas yra visų muzikos instrumentų siela – jis suteikia tempą ir ritmą. Geras mridangos grojėjas puikiai žino visą melodiją. Jis žino, kas įvyko anksčiau, kas vyksta šiuo metu ir kas bus toliau. Jis taip pat žino tris skirtingus melodijos lygius. Jie vadinami „udara“, „mudara“ ir „tara“. „Udara“ reiškia labai lėtą, žemo tono melodiją, sklindančią iš pilvo (antara). „Mudara“ reiškia vidutinio greičio, vidutinio aukščio melodiją, sklindančią iš gerklės (madhyama). O „tara“ reiškia greitą, aukštą melodiją, sklindančią iš galvos. Skirdamas šiuos lygius, mridangos grojėjas visada pasirengęs groti atitinkamą ritmą tinkamoje taloje. Kitaip tariant, jis gyvena giesmėje ir taip tampa giesmės siela. Tada jis groja tobulai.

Būtinybė gilintis į mridangą

Čia galima pateikti vieną argumentą, su kuriuo jau esame susidūrę. Ar mes negavome viso Krišnos sąmonės pprabhupada su mridangaroceso iš Šrilos Prabhupados? Ar mums reikia ko nors daugiau nei tai, ko jis mus išmokė? Ar jis nebuvo ir mridangos ekspertas, kuris suteikė mums pakankamai žinių apie šį instrumentą? Tai kodėl bhaktai turėtų išmokti tokią sudėtingą sistemą, kokią pateikiame čia? Kodėl tiesiog neužgrojus mantrų, kurias mums davė Šrila Prabhupada? Šrila Prabhupada buvo ekspertas muzikantas ir mridangos grojėjas, kuris mokėsi nuo vaikystės iš profesionalaus mokytojo, tačiau pats nebuvo profesionalas. Jo žinios susidarė iš pagrindų, visgi, labai tyros sistemos. Jei džiugiai naudojatės Šrilos Prabhupados suteikta sistema ir niekada nepakeičiate jokio takto, tada ji yra nuostabi. Tiesiog tęskite. Jei šimtu procentų laikotės Šrilos Prabhupados nurodymų, jūs jau pasiekėte kìrtano tobulumą, nes jums patinka gryna šventojo vardo esmė. Bet yra tokių, kurie negali būti laimingi ir patenkinti, grodami tik dvi ar tris mantras. Taigi geriau perimti gryną sistemą, perduotą pagal paramparos tradiciją, nei spekuliuoti ir gadinti kìrtano skonį.

Vėl įvedamas vedinis būdas

Nors Šrila Prabhupada mums davė visa ko esmę – tyrą Krišnos sąmonę ir procesą, kaip ją pasiekti, – daugelio dalykų jis mums nedavė, nes jo laikas buvo ribotas. Daugybė knygų dar neišversta, daugybė Vedų meno ir kultūros aspektų dar turi būti atrasta ir paaiškinta, turi būti sukurta visa Vedų visuomenė daivi-varnašrama-dharmos pavidalu. Tai buvo aiškus Šrilos Prabhupados noras. Kai meistras Bablu – pagrindinis mūsų mridangos kurso mokytojas – buvo mažas berniukas, Šrila Prabhupada asmeniškai jį paskatino toliau mokytis grynosios mridangos sistemos, kad vėliau galėtų jos išmokyti kitus. Atminkite, kad giedame ir grojame muziką Krišnos malonumui ir turėtume tai daryti pagal savo galimybes. Ačarjos kruopščiai nurodė, kaip giedoti bhadžaną: kuris ritmas, kokia melodija. Muzika yra neatsiejama mūsų dieviškosios Gaudija Vaišnavų kultūros dalis ir Šrila Prabhupada tai labai aiškiai suvokė. ISKCON’e pradžioje buvo nepaprastoji padėtis ir nebuvo laiko spręsti šiuos Krišnos sąmonės aspektus. Pirmiausia reikėjo sukurti sistemą. Dabar, kai mūsų dvasinė visuomenė auga, yra daug talentingų jaunų bhaktų, galinčių patenkinti kitus poreikius, ir jei kai kurie iš jų gali įvaldyti šią dvasinės muzikos tradiciją, tai naudinga visam pasauliui ir jie suteiks didelį malonumą Šrilai Prabhupadai.

Būtinos sąlygos

Norėdami išmokti groti mridanga, turite turėti sveiką kūną ir psichinę būklę bei sekti atsidavimo tarnybos procesu. Groti mridanga yra auka Krišnai, todėl grojantysis turi būti Jo bhaktas. Idealiu atveju turėtumėte kartoti mažiausiai šešiolika Harė Krišna maha-mantros ratų džapa-mala ir užsiimti Krišnos tarnyba. Bent jau turėtumėte griežtai laikytis keturių reguliuojančių bhakti-jogos principų: susilaikyti nuo neteisėto sekso, mėsos valgymo, svaiginimosi ir azartinių lošimų. Jei sulaužysite šiuos principus ir toliau grosite mrdanga, jūs padarysite nusižengimą, o Krišna nepriims jūsų grojimo.mridangos pagrindai

Kodėl būtina reguliariai praktikuotis

Mridanga yra galingas instrumentas ne tik stipriuose, bet ir švelniuose kirtanuose bei bhadžanuose. Norint sukurti stiprų, dinamišką garsą, nereikia didelės jėgos. Priešingai, jei investuosite per daug raumenų jėgos, jūsų rankos taps standžios, o garsas bus sunkus ir duslus. Kaip ilgai galite groti tokiu būdu? Tokie „dinamiški“ grojėjai įtraukia visą kūną, kad įnirtingai trankytų mridangą ir galiausiai paliktų kirtaną išsekę, kol kirtanas dar būna vos prasidėjęs. Gera technika reiškia, kad galite netrukdomai valandų valandas groti dvigubu greičiu. Groti mridanga yra technikos, o ne jėgos reikalas. Ar jūs kada nors matėte botago menininką cirke? Garsiai spragsėdamas, jo botagas iš daugelio metrų atstumo suplėšo mažus popieriaus gabalėlius ar net plonas mediness lentas ir niekada nepataiko į ranką, laikančią taikinį. Visa tai atlikėjas gali padaryti judėdamas dviem pirštais. Technika, o ne jėga, galia yra sutelkta tiksliai į vieną tašką, kad būtų pasiektas maksimalus efektas. Tas pats pasakytina ir apie mridangą. Ilgai, nepertraukiamai praktikuokite, kad rankos būtų laisvos ir panašios į rykštę. Pirmiausia turite groti labai lėtai, susitelkdami į tinkamą rankų judesį. Tada palaipsniui jūsų smūgis taps stiprus ir aiškus.