Dvasinio mokytojo savybės:

Kas yra guru

Guru yra paties Krišnos atstovas. Šiuo požiūriu jis nesiskiria nuo Krišnos. Todėl Višvanatha Čakravarti Thakura dainuoja:

säkñäd-dharitvena samasta-çästrair

uktas tathä bhävyata eva sadbhiù

kintu prabhor yaù priya eva tasya

vande guroù çré-caraëäravindam

Dvasinį mokytoją reikia gerbti taip pat kaip Aukščiausią Viešpatį, nes jis yra pats artimiausias Viešpaties tarnas. Tai pripažįsta visi apreikštieji šventraščiai ir autoritetai. Todėl aš pagarbiai lenkiuosi lotosinėms tokio dvasinio mokytojo pėdoms, kuris yra bona fide Śrī Krišnos atstovas.

Guru reiškia sunkus. Jis pakrautas žiniomis. Iš kitos pusės, dvasinis mokytojas nėra skirtas pramogai. Tik rimtas žmogus gali kreiptis į dvasinį mokytoją.

Dvasinių mokytojų įvairovė

Pirmiausia reikia pažymėti, kad Aukščiausias Dievo Asmuo egzistavo dar prieš atsirandant kitiems dvasiniams mokytojams, todėl Jį šlovina kaip Pirminį Dvasinį Mokytoją. Tik Jis vienas turi pačias išsamiausias ir tobuliausias žinias. Jis siunčia žinią Savo pasiklydusiems vaikams, kurios dėka jie vėl gali grįžti į transcendentinį palaimingą pasaulį. Visi kiti dvasiniai mokytojai yra Jo atstovai. Jų funkcijos yra perduoti transcendentines žinias be iškraipymų, tam kad sąlygotos sielos galėtų sugrįžti namo, atgal pas Dievą. Todėl juos vadina šikša guru – dvasiniais mokytojais (guru reiškia sunkus, t.y. kupinas žinių), perduodančiais šikšą (dvasines žinias).

Nors visų dvasinių mokytojų vaidmuo yra perduoti dvasines žinias (todėl jie visi yra šikša guru), vis dėlto skirtingi dvasiniai mokytojai atlieka šiame procese skirtingas funkcijas, todėl juos vadina skirtingai:

Adi-guru – mokytojų-mokinių sekos (sampradajos) įkūrėjas. Adi guru žinias gauna betarpiškai iš paties Aukščiausio Viešpaties ir perduoda jas savo mokiniams. Adi guru pavyzdžiai yra Brahmā, Šiva, Kumarai ir Lakšmi.

Ačarja-įkūrėjas – dvasinis mokytojas, kuris ištaiso prieštaravimus, kylančius mokyme ir suteikiantis naują kryptį misijai. Toks dvasinis mokytojas yra ypatingas atsidavęs tarnas, kurį Viešpats asmeniškai įgalina ir nukreipia. Ačarjų-įkūrėjų pavyzdžiai yra Ramanudža, Šri Madhva, ir nesenai Šrila Prabhupada. Ačarja-įkūrėjas yra šikša-guru visiems, sekantiems paskui jį. Todėl nevykdyti jo nurodymų ir iškraipyti jo mokymą jokiais būdais nevalia.

Vartma-pradaršaka-guru – dvasinis mokytojas, kuris parodo kelią. Tai tas, kuris pirmą kartą parodo žmogui teisingą kelią pas Dievą. Tai nebūtinai turi būti tyras vaišnavas. Kartais net materialistai tampa vartma pradaršaka guru, kai parodo smalsiam žmogui, kur yra Harė Krišna šventykla, ar pasiūlo paskaityti draugui Bhagavad Gitą.

Šikša-guru – dvasinis mokytojas, duodantis nurodymus pasiremdamas šventraščiais. Tai asmenybė, kuri gali suteikti mums žinių, kurių dėka mes galime progresuoti. Šikša-guru yra tikras guru ir tai turi būti pažengęs vaišnavas. Tas, kuris neatsidavė Krišnai (ne vaišnavas) negali būti guru, net jei turi aukštą brahmano kvalifikaciją. Smalsus ar rimtas mokinys gali turėti daug šikša-guru, kuriems pats gali suteikti skirtingą svarbą.

Dikša-guru – dvasinis mokytojas duodantis įšventinimą į mokytojų mokinių seką. Kai vienas šikša-guru mokinio gyvenime pasidaro labai svarbus, mokinys gali paprašyti dvasinio įšventinimo pas tokį guru. Tuomet, toks šikša-guru tampa dikša-guru – tai yra mokytoju, duodančiu įšventinimą. Toks mokytojas imasi ne tik atsakomybės perteikti žinias mokiniui, bet ir įsipareigoja mokinį atvesti pas Krišną, jei žinoma šis vykdys mokytojo nurodymus.

Sannjasa-guru – dvasinis mokytojas, suteikiantis sannjasą (įšventinantis į atsižadėjusio gyvenimo statusą).

Visos šios skirtingos dvasinių mokytojų kategorijos atlieka skirtingas funkcijas perduodant dvasines žinias. Visi jie yra Dievo įgalinti atstovai, per kuriuos Jis rodo savo begalinį gailestį sąlygotoms sieloms, išvaduodamas jas iš neišmanymo grandinių. Todėl visiems šiems dvasiniams mokytojams reikia rodyti didelę pagarbą. Ignoruoti juos arba įžeidinėti juos reiškia kliūtis dvasiniame kelyje. Iš mokinio santykio su dvasiniais mokytojais galima spręsti apie jo santykius su Dievu.

Kaip Viešpats padeda sielai įgyti dvasinių žinių tarpininkaujant šiems dvasiniams mokytojams?

1. Pradžioje Viešpats asmeniškai moko mokytojų-mokinių sekos įkūrėją (adi-guru), kuris šias žinias perduoda savo mokiniui, o šis savo ruožtu savo mokiniui. Taip šios žinios perduodamos nuo mokytojo mokiniui neiškraipytos.
2. Jei dėl pražūtingo šio amžiaus poveikio prasideda kokie nors mokymo iškraipymai arba pranyksta supratimas, Viešpats atsiunčia savo ypatingą atstovą ačarją-įkūrėją, kuris pataiso mokymą ir paaiškina, kaip jį panaudoti šiuolaikinėmis sąlygomis. Visai nesenai šią funkciją atliko Jo Dieviškoji Malonybė A.Č. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada, kuris išdėstė šį slaptingą dievišką žinojimą anglų kalba ir paskleidė jį po visą pasaulį. Remiantis pranašystėmis, šios knygos bus dvasiniais įstatymais visai žmonijai artimiausius 10000 metų, suteikdamos nuoširdiems žmonėms galimybę pasiekti dvasinį tobulumą.
3. Žmogus, susipainiojęs šiame pasaulyje, susitinka vartma-pradaršaka-guru, kurio pagalba Viešpats parodo jam kelią pas Save ir susitikimas su kuriuo pakeičia jo gyvenimą.
4. Vėliau Dievo ieškantis žmogus susitinka su Dievui atsidavusiai žmonėmis, kurie atlieka jam šikša-guru (dvasinio vadovo) vaidmenį, auklėja ir nukreipia mokinį ugdant jo atsidavimą.
5. Iš visų šikša-guru (dvasinių vadovų) tas, kurio nurodymai yra labiausiai įkvepia mokinį dvasiniam tobulėjimui, paprastai tampa jo dikša-guru (dvasiniu mokytoju, kuris suteikia įšventinimą į mokinių seką). Jis imasi atsakomybę už mokinio išgelbėjimą.
6. Vėliau seka kiti šikša-guru, kurie tęsia jo mokymą.

“Dikša-guru gali būti tik vienas, ir jis yra pirmasis arba tikrasis dvasinis mokytojas. Šikša-guru gali būti daug – jie paremia dikša-guru nurodymus ir užima pavaldžią padėtį. Šikša-guru yra tarsi dikša-guru antrininkai (jo atstovai ar kūno dalys), glaudžiai su juo bendradarbiaujantys. Jų funkcija yra atvesti potencialų mokinį pas dikša-guru. Dikša-guru taip pat gali elgtis kaip pamokantis guru, bet tai nėra būtina.

Skirtumas tarp dikša ir šikša guru nustatomas pagal tai, kokias pareigas jie atlieka, tačiau tai neturėtų tapti materialistiško polinkio žeminti kitus priežastimi. Todėl mokinys privalo klausytis savo mokytojų taip pat kaip savo dikša-guru. Mokinys turi išmokti regėti savo dikša-guru ir daugelio šikša-guru asmenyse Aukščiausio Dievo Asmens pasireiškimą. Taip pasireiškia jų vienybė. Tuo pat metu neatmesdamas šios ontologinės vienybės, mokinys privalo žinoti, kad kiekvienas iš jų atlieka savo funkcijas. (Iš Šivarama Svamio knygos “Šikša-guru”)”

Dvasinio mokytojo savybės ir pareigos

Kad mokytojas galėtų savo mokinį atvesti pas Krišną, jis pats turi turėti tinkamas savybes ir kvalifikaciją. Apie šias savybes daug kalba šventraščiai, o taip pat vaišnavų mokytojai.

Šrimad Bhāgavatam 11.3.21 sako:

tasmäd guruà prapadyeta
jijïäsuù çreya uttamam
çäbde pare ca niñëätaà
brahmaëy upaçamäçrayam

„Todėl, kiekvienas rimtai trokštantis laimės turi ieškoti bona fide dvasinio mokytojo ir, gavęs iniciaciją, priimti jo prieglobstį. Bona fide guru kvalifikacija yra tai, kad jis apsvarstęs suprato šventraščių išvadas ir pajėgia įtikinti šiomis išvadomis kitus. Tokios didžios asmenybės, kurios priėmė Aukščiausio Viešpaties prieglobstį ir paliko nuošalyje visus materialius išskaičiavimus, turi būti laikomos bona fide dvasiniais mokytojais.“

Šiame posme kalbama apie dvi pagrindines ir vieną šalutinę dvasinio mokytojo savybes.

Pagrindinės savybės:

1. Šabda-brahmani nišnatah – jis suvokė šventraščių išvadas, kruopščiai juos išstudijavęs ir gali įtikinti kitus jų teisingumu. Todėl tikras dvasinis mokytojas
   1. Niekada nesako to, ko nėra Vedų literatūroje (nieko neišsigalvoja), t.y. mąsto šventraščių kategorijomis.
   2. Pastoviai studijuoja šventraščius, t.y. jis nelaiko savęs tobulu dvasinių dalykų žinovu, bet pastoviai tobulina savo šventraščių išmanymą.
   3. Niekuomet neprieštarauja sadhū (šventiesiems).
   4. Gali atsakyti į bet kokį klausimą apie dvasinį gyvenimą.
   5. Moko savo pavyzdžiu (ačarja).
   6. Teisingas ir draugiškas su visais.
2. para-brahmani nišnata – priėmė Aukščiausio Viešpaties prieglobstį ir įsitvirtino dvasiniame lygyje. Todėl tikras dvasinis mokytojas
   1. niekuomet nesako „Aš – Dievas“.
   2. Kalba tik apie Dievą arba apie tai, kas su Juo susiję.
   3. Pasinėręs į Švento Viešpaties Vardo kartojimą ir pamokslauja apie Jo šlovę.
   4. Pasinėręs į atsidavimo tarnystę Dievui.

Šalutinė savybė:

3. Upaçamäçrayam – jis abejingas materialaus pasaulio pagundoms. Rūpa Gosvamis „Pamokymų nektare“ (1 posmas) apie tai sako:

väco vegaà manasaù krodha-vegaà
jihvä-vegam udaropastha-vegam
etän vegän yo viñaheta dhéraù
sarväm apémäà påthivéà sa çiñyät

„Rimtas žmogus, kuris gali pakęsti poreikį kalbėti, proto poreikius, pykčio pasireiškimus ir liežuvio, pilvo bei lytinių organų poreikius yra kvalifikuotas turėti mokinių visame pasaulyje.“

Tik toks žmogus, kuris turi pirmas dvi (pagrindines) savybes, gali būti visiškai atsižadėjęs materijos ir kontroliuoti visus šešis poreikius, aprašytus posme.

Papildoma (bet būtina) dvasinio mokytojo savybė: Jis priklauso dvasinei mokytojų-mokinių sekai

Bhaktivinoda Thakura (“Bhakti-prati-aparadha” skyrius iš “Saddžana Tošani”) pateikia esmines tyro atsidavusio savybes. Šios savybės labai svarbios guru:

1. Paprastumas (saralata)
2. Ryžtas (dridhata)
3. Išskirtinis atsidavimas tik Viešpačiui (ekantata)
4. Net jei žmonės jam prieštarauja, jis niekuomet nesuteiks savo leidimo ar palaikymo veiklai, prieštaraujančiai tyrai bhakti.
5. Jis niekuomet nesitiki nieko iš kitų.

Šventraščiai išskiria šias savybes:

1.Dvasinis mokytojas griežtai seka paramparos principu ir šventraščiais

2.Mokslo apie Krišną suvokimas yra reikalavimas norint tapti dvasiniu mokytoju, o ne jo gimimas ar socialinė padėtis.

3.Dvasinis mokytojas turi išmanyti Vedų literatūrą.

4.Kad tapti dvasiniu mokytoju reikia gauti Krišnos ir savo paties dvasinio mokytojo įgaliojimus.

5.Dvasinis mokytojas turi būti Krišnos atstovas

6.Dvasinis Mokytojas turi būti Krišnos atsidavęs.

7.Dvasinis mokytojas turi būti tyras atsidavęs, maha-bhagavata arba uttama-adhikaris.

8.Dvasinis mokytojas yra artimas Krišnos tarnas

9.Dvasinis mokytojas turi būti pajėgus išvaduoti savo mokinius nuo gimimo ir mirties ir nuvesti juos pas Dievą.

10.Dvasinis mokytojas turi mokyti savo pavyzdžiu.

11.Dvasinis mokytojas turi kontroliuoti savo jausmus.

12.Dvasinio mokytojo kūnas yra dvasinis.

13.Dvasinio mokytojo ekstazė.

Toliau yra pateikiamos apibendrintos dvasinio mokytojo savybės iš Hari Bhakti Vilasos:

Jis turi žinoti Vedas ir žinoti šventraščių išvadas.

Jis turi būti pasinėręs į Viešpaties garbinimą ir kartoti Viešpaties vardus.

Jis turi būti ramus, visiškai patenkintas atsidavimo tarnystės veikla.

Jis turi turėti gilų tikėjimą Viešpačiu.

Jis turi parodyti visas geras savybes.

Jis turi būti inteligentiškas, tvirtas, asketiškas ir teisingas.

Jo kalba turi būti saldi, iš pažiūros jis turi atrodyti maloniai, švariai, jaunatviškai, dėvintis švarius drabužius.

Jis turi būti patyręs elgdamasis kaip šventas žmogus, sad-ačara.

Jis turi būti patyręs diskusijose ir įveikti tuos, kurie prieš atsidavimo tarnystę.

Jis turi būti patyręs teisėjas (turi teisingai nuspręsti, kas teisus, o kas ne).

Jis turi būti dėkingas už tarnystę, kurią kiti atlieka jam.

Jis turi būti pajėgus tiek parodyti savo prielankumą, tiek papeikti kitą žmogų.

Jis turi jausti prielankumą savo mokiniams.

Jis turi būti susirūpinęs kitų gyvų būtybių gerbūviu.

Jis turi būti išsilaisvinęs nuo pavydo, pagiežos, prievartos, pykčio, tingumo, nuodėmingos veiklos.

Dvasinis mokytojas neturi pasižymėti tokiomis savybėmis:

Jis neturi trokšti pinigų, šlovės arba tarnystės iš savo mokinių.

Jis neturi trokšti kaupti materialius dalykus.

Jis neturi prisirišti prie dovanų gavimo ir neturi svyruoti atiduodamas daiktus.

Jis neturi svyruoti priimdamas sprendimus, kuriuos reikia priimti.

Jis neturi valgyti per daug.

Jis neturi būti linkęs gulėti.

Jis neturi būti linkęs kritikuoti kitų geras savybes.

Jis neturi būti linkęs kalbėti apie kitų nuodėmingą veiklą

Jis neturi bendrauti su žemo charakterio žmonėmis (tais, kurie vartoja svaigalus, užsiima neleistinais lytiniais santykiais ir kita nuodėminga veikla).

Jis neturi pasinerti į nereikalingas filosofijas ir materialią logiką.

Dvasinio mokytojo pareigos

1.Dvasinis mokytojas moko savo mokinius;

2.Dvasinis mokytojas užima savo mokinius tarnavimu Krišnai

3.Dvasinis mokytojas išlaisvina mokinį nuo materialios egzistencijos.

4.Dvasinis mokytojas baudžia mokinį (jo labui)

5.dvasinis mokytojas džiaugiasi, regėdamas mokinio pažangą.

6.Dvasinis mokytojas yra pamokslautojas.

7.Dvasinis mokytojas nurodo ir įgalina savo mokinį pamokslauti.

8.Dvasinis mokytojas užima savo mokinį Dievybių garbinimu.

9.Dvasinis mokytojas užima savo mokinį prasado gaminimu, aukojimu ir platinimu.

10.Dvasinis mokytojas niekuomet nesivadina Dievu.

11.Dvasinis mokytojas turi būti laisvas nuo materialių motyvų.

Kaip pasirinkti dvasinį mokytoją

Dvasinio mokytojo pasirinkimas yra rimtas žingsnis mokinio gyvenime. Ypatingai svarbu į šį klausimą pažiūrėti rimai. Skubotas potraukis dvasiniam mokytojui gali pasirodyti pernelyg netvirta atrama santykiuose su juo, palyginus su dvasiniu mokytoju, kuris suteikė supratimą klausantis ir ilgai bendraujant. Kadangi visoms sąlygotoms sieloms būdingas polinkis daryti klaidas, reikia rinktis labai atsargiai ir remiantis šventraščių nurodymais. Pradinį potraukį dvasiniam mokytojui gali užteršti įvairios materialios sampratos, ir todėl šis potraukis negali būti pagrindinis faktorius apsisprendžiant. Tokių antraeilių faktorių, kuriais remiasi iškreiptas potraukis, pavyzdžiai yra draugiška bendravimo maniera, asmeninis žavesys, guru charizma, jo talentai (pvz. gražus dainavimas) arba šmaikščios paskaitos. Renkantis dvasinį mokytoją pirmiausia reikia žiūrėti į tai, kaip jis pats seka savo dvasiniu mokytoju ir ačarja-įkūrėju. Prisirišimas, grindžiamas išorinėmis savybėmis neturi jokio dvasinio pagrindo ir ilgainiui gali tapti sunkumų mokiniui priežastimi.

Jei turite abejonių, kas jūsų guru

Šrila Džajapataka Svamis siūlo keletą kriterijų, kaip pasirinkti dikša-guru, jei patinka keletas asmenybių. Šie kriterijai skirti padėti tiems, kurie jau žino apie tai, kokios yra pagrindinės dvasinio mokytojo savybės.

Pirmiausia reikia melstis Šrilai Prabhupadai, Nitai-Gaurangai ir Viešpačiui Krišnai su Balarama, kad gauti jų palaiminimus ir įkvėpimą, kurie padės bhaktui apsispręsti, ką gi jam pasirinkti savo dikša-guru. Jei jis vis dėlto nėra tikras, jis gali medituoti į šiuos punktus apačioje ir analizuoti savo širdį.

Taigi, greičiausiai tai jūsų guru,

1. jei jus įkvepia šis dvasinis mokytojas, jo entuziazmas ir atsidavimo tarnystės intensyvumas, jo jausmai ir t.t., ir jūs norite įgyti tą pačią atsidavimo tarnystės nuotaiką, kaip jo;
2. jei jus įkvepia šio dvasinio mokytojo pamokslavimas ir jis sustiprina jūsų entuziazmą atsidavimo tarnystei;
3. jei jūs tikite, kad garso virpesiai, sklindantys iš šio dvasinio mokytojo, kupini Krišnos sąmonės ir jūs norite tuos garso virpesius sugerti į save;
4. jei jūs turite troškimą padėti šiam dvasiniam mokytojui atliekant jo misiją tarnaujant Šrilai Prabhupadai;
5. jei šis dvasinis mokytojas labiau rūpinasi jūsų dvasine gerove ir gailestingesnis jums nei kiti;
6. jei jūs, kaip mokinys, norite tvirtų santykių su šiuo dvasiniu mokytoju ir norite matyti, kaip šie santykiai įsitvirtina;
7. jei šis dvasinis mokytojas ypatingai sustiprina jūsų tikėjimą Šrila Prabhupada ir atsidavimą jam;
8. jei jūs jaučiate, kad Krišna ir Šryla Prabhupada aiškiai išreiškia savo valią jūsų atžvilgiu per šį dvasinį mokytoją;
9. jei šio dvasinio mokytojo pamokslavimas išsklaido jūsų abejones ir pašalina jūsų anarthas;

10.  jei jūs pajėgus atverti savo širdį šiam dvasiniam mokytojui, kreipdamasis į jį, ir jei dvasinis mokytojas atsako jums Krišnos sąmonės nuotaikoje. Priežastis gali būti išorinė, nevisai dvasinė, bet galbūt tai taip pat svarbus požymis,  bhakti aspektas;

11.  jei jūsų nuomone šis dvasinis mokytojas geriausiai atitinka guru požymius, aprašytus “Gurvaštakoje”;

12.  jei jūs visiškai pasikliaujate šiuo konkrečiu dvasiniu mokytoju ir visiškai įsitikinęs, kad jis visuomet duos jums patarimus ir nurodymus, atitinkančius guru, sadhu ir šastrą bei nenuves jūsų šalin nuo Šrilos Prabhupados ir Krišnos;

13.  jei jaučiate gilesnį prisirišimą prie šio dvasinio mokytojo, o taip pat jaučiate gilesnį išsiskyrimą su juo;

14.  jei šis dvasinis mokytojas gali parodyti jums geriausias bhakto savybes ir pastoviai jus įkvepia kilti į naujas atsidavimo tarnystės aukštumas;

15.  jei vykdant šio dvasinio mokytojo nurodymus jūs jaučiate, kad artėjate prie Krišnos;

Kokiais atvejais mokinys gali atsisakyti savo dvasinio mokytojo?

Dvasinio mokytojo galima atsisakyti jei jis puola iš dvasinės padėties, pataikaudamas savo juslėms, tampa majavadžiu (paskelbia save Dievu) arba įžeidinėja Dievui pasišventusius žmones. Guru reikia taip pat atsisakyti, jei jis atlieka smerktinus poelgius, tuo pat metu prisidengdamas atsidavusiojo kauke.

Jei mokinys atsisako savo dikša-guru dėl bet kokių kitų priežasčių, jis atlieka labai rimtą įžeidimą, kuris atves jį prie puolimo.

Prieš priimant sprendimą atsisakyti dvasinio mokytojo, mokinys turėtų pirmiau kreiptis į vyresniuosius bhaktus ir nuolankiai pasidalinus savo abejonėmis, paprašyti jų patarimo.

Klausimai

1. Kas yra dvasinis mokytojas?
2. Papasakokite apie dvasinių mokytojų kategorijas?
3. Kokia turi būti dvasinio mokytojo asmenybė?
4. Kokiais atvejais mokinys gali atsisakyti savo dvasinio mokytojo?

Visos Bhakti program pamokos: https://www.harekrisna.lt/bhakti-program/