Pamokymų nektaro 6 tekstas sako:
dṛṣṭaiḥ svabhāva-janitair vapuṣaś ca doṣair
na prākṛtatvam iha bhakta-janasya paśyet
gaṅgāmbhasāṁ na khalu budbuda-phena-paṅkair
brahma-dravatvam apagacchati nīra-dharmaiḥ
Vertimas
Tyras bhaktas netapatina savęs su kūnu, nes jis pasiekė savo prigimtinį būvį – suvokė Krišną. Nederėtų vertinti jo materialistiškai. Nereikia kreipti dėmesio į žemą bhakto kilmę, į jo odos spalvą, fizinius trūkumus, į tai, kad jis ligoto ir netvirto kūno. Paprastam žmogui gali kristi į akis tyro bhakto fiziniai trūkumai, tačiau šie tariami trūkumai jokiu būdu neteršia jo kūno. Jis tartum Gangos vandenys, kurie per liūčių sezoną dažnai esti dumblėti, pilni purslų ir putų. Tačiau Gangos vanduo nesuteršiamas, ir tie, kurie kupini tobulo dvasinio išmanymo, maudosi Gangoje nepaisydami, koks yra vanduo.
Komentaras
Śuddha-bhakti, įgimta sielos veikla, arba transcendentinė meilės tarnystė Viešpačiui, atliekama pasiekus išsivadavimą. „Bhagavad-gitoje" (14.26) pasakyta:
māṁ ca yo 'vyabhicāreṇa
bhakti-yogena sevate
sa guṇān samatītyaitān
brahma-bhūyāya kalpate
„Kas visiškai atsideda atsidavimo tarnystei, kas jokiomis aplinkybėmis nepuola, tas tuoj pat iškyla virš materialios gamtos guṇų ir pasiekia Brahmano lygmenį."
Avyabhicāriṇī bhakti reiškia tyrą, besąlygišką atsidavimą. Žmogus, su atsidavimu tarnaujantis Viešpačiui, neturi materialių paskatų. Dalyvavimas Krišnos sąmonės judėjime reikalauja sąmonės pokyčių.
Tyro bhakto fiziniai trūkumai neaptarinėtini. Jų neturėtume pastebėti. Reikia žiūrėti į esmę — į dvasinio mokytojo veiksmus, į tai, kad jis nuolat su atsidavimu ir nuoširdžiai tarnauja Aukščiausiajam Viešpačiui. „Bhagavad-gitoje" (9.30) pasakyta:
api cet sudurācāro
bhajate mām ananya-bhāk
sādhur eva sa mantavyaḥ
samyag vyavasito hi saḥ
Net jeigu kartais bhakta pasielgia, atrodytų, nederamai, jį vis dėlto reikia laikyti sādhu, šventuoju, nes tikroji jo būties esmė yra meilės tarnystė Viešpačiui.
Kritikuodamas tyrą bhaktą, žmogus nusideda (vaiṣṇava-aparādha), ir tiems, kurie nori tobulėti Krišnos sąmonėje, ši nuodėmė yra rimta kliūtis. Nusižengimas vaišnavo lotoso pėdoms stabdo dvasinę pažangą.
Vaišnavas yra didinga asmenybė
Hari Bhakti Vilasa sako, kas kritikuoja vaišnavą praranda religingumą, turtą, šlovę ir vaikus.
Pirmasis iš dešimties švento Vardo įžeidimų yra sādhu-nindā – įžeidinėti žmogų, pašventusį savo gyvenimą Krišnos vardo pamokslavimui. Žodis nindā reiškia kritiką ir įžeidinėjimą.
Svarbu suprasti
Visi ISKCON'e esantys atsidavusieji yra Vaišnavai, kadangi vienaip ar kitaip jie kartoja šventąjį vardą. Vaišnavas priklauso Acyuta gotrai – Krišnos šeimai. Jei kas myli Krišną, bet nemyli Jo vaikų, tas nemyli iš tiesų Krišnos ir bus priverstas kentėti.
Didžiausia kliūtis mūsų dvasiniam progresui yra Vaiṣṇava aparādha. Tai tikrai labai pavojingas nusižengimas.
Vaišnavo didingumas (Hari Bhakti Vilasa)
1. Hari atsidavusieji Kali amžiuje yra reti. Atsidavusiojo padėtis yra labiau išaukštinta nei Viešpaties Brahmos ir Viešpaties Rudros padėtis.
2. Atsidavusiojo buvimas mirties metu netgi brahmano žudiką pakelia į dvasinį dangų.
3. Jei šunėdis tampa Vaišnava, jis tampa labiau išaukštintu nei brahmana, o jei sanjasis neturi atsidavimo Višnu, tuomet jis yra laikomas labiau degradavusiu nei šunėdis.
4. Net visiško sunaikinimo metu Višnu atsidavusieji nepuola. Štai kodėl Šri Hari yra visur žinomas kaip neklystantis, visa persmelkiantis ir neišsenkantis.
5. Tie, kurie garbina Aukščiausiąją Dievo Asmenybę Šri Hari, yra geriausi iš visų žmonių, ir niekas nėra geresnis už juos visuose trijuose pasauliuose.
6. Šie, neturintys nuodėmių, kilniaširdžiai Vaišnavos išvalo visą kūriniją, todėl jie yra netgi vertingesni už keliones po šventąsias vietas.
4 įžeidimų tipai
Iš Harinama Čintamani:
1.
Kritikuoti vaišnavą už jo žemą kilmę.
2.
Kritikuoti kažką už ankstesnes klaidas.
3.
Kritikuoti kitą už atsitiktines klaidas.
4.
Kritikuoti kitą už klaidas, kurios jau beveik ištaisytos.
12 vaišnavų įžeidimų tipų
Šri Krišhnasvamis Ijengar iš Trichy, Tamilnadu. Ištrauka iš „VAARTHA MAALA"
1. Džianma nirūpana
Teisti už kilmę, t.y. už tai, kad vaišnavas gimė šudros, medžiotojo ar neliečiamųjų šeimoje.
2. Šarira nirūpana
Teisti atsidavusius už tai, kad jie turi vyro ar moters kūną, žmogaus, demono ar kito gyvūno.
3. Bhava nirūpana
Galvoti, kad vaišnavo kūnas patiria materialius pokyčius (gimsta, auga, nyksta, miršta), todėl jis yra materialus.
4. Ašrama nirūpana
Teisti vaišnavą už tai, kad jis priklauso tam tikram ašramui.
5. Avajava nirūpana
Įžeidinėti vaišnavą dėl jo kūno trūkumų.
6. Alasja nirūpana
Kritikuoti vaišnavą, kuris dėl savo tingumo neprižiūri savo kūno.
7. Vasa nirūpana
Daryti skirtumą tarp vaišnavo iš žinomos šventyklos ir vaišnavo iš apleistos vietovės.
8. Bandu nirūpana
Rodyti pagarbą vaišnavui tik kaip giminaičiui, o ne kaip vaišnavui.
9. Prakaša nirūpana
Daryti skirtumą tarp dvasinių mokytojų atliekančių stebuklus ir paprastų atsidavusių.
10. Prakara nirūpana
Kritikuoti vaišnavus pagal tarnystės formą.
11. Vartana nirūpana
Kritikuoti vaišnavą už tai, kad jis dirba, kad išlaikytų savo kūną.
12. Doša nirūpana
Kritikuoti vaišnavą, net jei matome, kad jis savo kūnu tenkinasi.
Griaustinis ir rožė
"Nors Vaišnavai yra labai nuolankūs ir pakantūs, tai nėra jų silpnumas. Vaišnavai nėra silpni. Jie yra tvirti kaip griaustinio trenksmas. Jei būtina, jie gali tapti tokiais pat stipriais kaip liūtas. Prabhupada dažnai sakydavo, kad Vaišnavas yra toks švelnus tarsi rožės žiedlapis ir tvirtas tarsi griaustinio trenksmas."
Ką daryti, jei padaro Vaišnava aparadhą?
Jei žmogus atsitiktinai padaro Vaišnava aparadhą, tuomet jis turi melsti Vaišnavo atleidimo, labai nuoširdžiai liesdamas jo pėdas. Vaišnavas yra labai maloningas, todėl jis tuoj pat apkabins jį ir atleis už visus jo įžeidimus.
— Iš Harinama Čintamani
Kitų pataisymas
1. Yra skirtumas tarp kritikos ir pataisymo. Atsidavęs suvokia, kad kritika Vaišnavo atžvilgiu užteršia širdį ir stabdo dvasinį tobulėjimą.
2. Kad galėtų pataisyti atsidavusįjį, žmogus turi būti: nepavydžiu, trokštančiu praktiškai padėti, dvasinėje ir vadovaujančioje padėtyje.
3. Aštrūs žodžiai ir veiksmai niekuomet negali būti priemonė pataisyti atsidavusius.
4. Pažengęs atsidavęs į kiekvieną kritiką žvelgia, kaip į Viešpaties Čaitanjos malonę.
Trūkumai slypi tavyje
„Jei atsitinka kas nors negero, ir aš aiškinu, kad su manimi niekas nebendradarbiauja arba niekas su manimi nedirba, tai yra MANO trūkumas, o ne JŲ. Vaišnava atsidavęs visuomet turi taip galvoti. Mes neturime ieškoti trūkumų pas kitus, sukritikuoti juos ir pasišalinti."
— SP laiškas Goursundarai
Mokiniai neturėtų bandyti mokyti dvasinio mokytojo
"Nežinodamas, kodėl Madhavendra Puris verkė, Ramačandra Puris bandė tapti jo patarėju. Tokiu būdu jis atliko didelį įžeidimą, kadangi mokinys niekuomet neturėtų bandyti mokyti savo dvasinį mokytoją."
— Č.Č. Antya 8.21 komentaras
Klausimai
- Paaiškinkite bent kelis požymius, kurie jūsų nuomone parodo vaišnavo didybę.
- Ką reiškia vaiṣṇava aparādha?
- Prie ko veda vaiṣṇava aparādha?
- Kaip atitaisyti vaišnavų įžeidimus?
- Išvardinkite pagrindinius vaišnavų įžeidimų tipus.
📚 Nori sužinoti daugiau? Perskaityk:
- • Istorija iš Šrimad Bhagavatam apie Maharaja Ambarišą
- • Istorija iš Čaitanja Čaritamritos apie brahmaną Gopala Čapala