Šaltiniai
- Bhagavad-gītā 2.11-30
- „Atsidavimo Nektaro" įvadas
Gyvosios būtybės ištakos
Gyvųjų būtybių šaltinis yra Viešpats Saṅkarṣaṇa, kuris yra Balarāmos ekspansija. Dėl šios priežasties Saṅkarṣaṇa kartais vadinamas Jīva. CC Ādi 5.45 sakoma, kad Saṅkarṣaṇa yra tik jīvų prieglobstis, bet ne jų kūrėjas.
Klausimas apie sielos kilmę
Ar tatastha śakti jīvos yra amžinai sąlygotos, ar buvo sąlygotos kuriuo nors metu?
Abu požiūriai gerai pagrindžiami śāstromis. Šrīla Prabhupāda visuomet nurodydavo pernelyg nesigilinti į šią temą – svarbiausia yra tai, kad mes esame puolę ir mums reikia iš čia išsikapstyti.
Gyvosios būtybės prigimtis
Dvasinė siela yra nykstamai maža dvasinė dalelė. Ji vadinama aṇu ātma (atomo dydžio) palyginus su Supersiela, kuri vadinama Vibhu ātma.
aṇor aṇīyān mahato mahīyān
ātmāsya jantor nihito guhāyām
tam akratuḥ paśyati vīta-śoko
dhātuḥ prasādān mahimānam ātmanaḥ
„Tiek atomo dydžio siela, tiek Supersiela sėdi viename kūno medyje, toje pačioje gyvosios būtybės širdyje. Tas kuris tampa laisvas nuo materialių troškimų bei kančių, Aukščiausio Viešpaties malone gali suvokti sielos didybę."
— Kaṭha Upaniṣad 1.2.20
Sielos dydis
Śvetāśvatara Upaniṣada (5.9) sako: „Jei plauko galiuką padalintum į šimtą dalių, o tą dalį dar kartą dalintum į šimtą – kiekviena gauta dalelė būtų dvasinės sielos dydžio." Šių išmatavimų nereikia suprasti tiesiogiai – palyginimas su plauku duodamas tam, kad parodyti, kokia nykstamai maža yra siela.
Sielos savybės (Bg. 2 skyrius)
Bg. 2.17
Siela yra nesunaikinama (avināśi) ir nemirtinga (avyayasya).
Bg. 2.18
Siela yra neišmatuojama (aprameyasya) ir amžinai trunkanti (nityasya).
Bg. 2.20
Siela negimsta (na jāyate) ir nemiršta (na mriyate). Ji negimusi (aja), amžina (nitya), pirminė (purāṇaḥ).
Bg. 2.24
Siela netrapi (acchedyaḥ), netirpi (akledyaḥ), amžina (nityaḥ), nekintama (sthāṇuḥ), amžinai ta pati (sanātanaḥ).
vāsāṁsi jīrṇāni yathā vihāya
navāni gṛhṇāti naro 'parāṇi
tathā śarīrāṇi vihāya jīrṇāny
anyāni saṁyāti navāni dehī
„Kaip žmogus užsivelka naujus drabužius, nusimetęs sudėvėtus, taip ir siela gauna naujus materialius kūnus, palikusi senus ir nereikalingus."
— Bhagavad-gītā 2.22
Dharma – konstitucinė pareiga
Kiekvienas egzistuojantis objektas turi savo paskirtį – tai, kam jis sukurtas. Ši objekto paskirtis vadinama dharma arba esminė funkcija. Žmonių atveju, dharma – tai veikla, kuri neatsiejamai būdinga tam tikrai užimamai padėčiai.
Laikinos dharmos
Strī dharma, brāhmaṇa dharma, varṇāśrama dharma – visos šios dharmos yra laikinos, kadangi susijusios su materialiu kūnu. Keičiantis kūnui, keičiasi ir dharma.
Sanātana dharma
Amžinoji sielos veikla – tarnauti Krišnai. Ji neturi pradžios ir pabaigos, atliekama pastoviai, be pertraukų. Tai tikroji sielos prigimtis.
jīvera 'svarūpa' haya — kṛṣṇera 'nitya-dāsa'
kṛṣṇera 'taṭasthā-śakti' 'bhedābheda-prakāśa'
„Gyvosios būtybės konstitucinė padėtis – būti amžinu Krišnos tarnu, kadangi ji yra ribinė Krišnos energija, pasireiškianti kaip tapati Krišnai ir skirtinga nuo Jo."
— Caitanya-caritāmṛta, Madhya 20.108
Saulės ir spindulių analogija
Galima pateikti pavyzdį su Saule ir Saulės dalelytėmis. Jos yra vienos prigimties, tačiau tuo pat metu spinduliai negali prilygti pačiai Saulei savo galia. Arba laužas ir kibirkštys – kol kibirkštis palaiko kontaktą su laužu, ji skaisčiai liepsnoja. Tačiau užtenka jai atsiskirti nuo laužo, ji labai greitai pradeda gesti.
KLAUSIMAI
- Paaiškinkite, kokiu būdu siela tapati Dievui ir kaip nuo Jo skiriasi?
- Kokios sielos savybės?
- Ką reiškia žodžiai dharma ir Sanātana Dharma?
- Ką reiškia konstitucinė sielos prigimtis?