KRIŠNA – AUKŠČIAUSIAS DIEVO ASMUO – ABSOLIUTO ASPEKTAS

Kas yra Absoliutas.

Absoliuto apibrėžimas (Websterio žodynas) –

1)                                                  neturintis trūkumų (tobulas); neturintis priemaišų (tyras);

2)                                                  Asmenybė visiškai neapribota jokiomis taisyklėmis, išimtimis ar kvalifikacija;

3)                                                  fundamentalus arba galutinis; tobulai įkūnijantis dalyko esmę;

4)                                                  pats sau pakankamas ir nepriklausomas nuo išorinių nuorodų ar ryšių.

Absoliutaus priešingybė – santykinis arba reliatyvus.

Absoliutus idealizmas – filosofinė kryptis Vakaruose XIX a.

Trumpai apžvelgsime šios krypties atstovų teiginius ir jų sąsajas su Vedų filosofija.

Hegeliui Absoliuti idėja yra tai, ko dalis mes visi esame ir link kurio mes einame pažinimo keliu, naudodamiesi protu, kaip metodu tą absoliučią idėją pažinti. Absoliuti idėja yra proto siekiamybė, išplaukianti iš visų santykinių idėjų, kurios yra tos Absoliuto idėjos dalys. Absoliutas yra tai, su kuo viskas susiję, ir kas tuo pat metu yra visiškai sau pakankamas. (Spekuliacinis metodas).

Šelingui Absoliuto idėja atrodė kaip neturinti savybių ir neskaidoma visų priešingybių vienybė. Tokiu būdu diferencijuojanti sąmonė siekdama Absoliuto tarsi “pasimeta” Absoliuto anonimiškume, sunaikindama skirtumą tarp objekto ir subjekto. Ši idėja labai primena Majavados suvokimą apie Absoliutą, kaip nediferencijuojamą substanciją Brahmaną.

Royce mūsų protai atrodė kaip Absoliuto fragmentai, sugebantys išlaikyti savo asmens individualumą. Individualios būtybės jo požiūriu gali pasinaudojusios savo dorybėmis ir lojalumu siekti vis platesnio Absoliuto suvokimo.

Absoliutas kaip vienovė ir priežastis

Mes matome, kad mus supančiame pasaulyje, kiekvienas daiktas ar reiškinys turi savo priežastį. Mes netgi galime stebėti, kad daugybė tarytum nepriklausomų reiškinių turi bendras priežastis kuriame nors savo tapsmo tarpsnyje. Netgi empirinė (juslinė) patirtis verčia mokslininkus ieškoti bendrų fundamentinių dėsningumų šio pasaulio sandaroje. Pozityvus pasaulio pažinimas (pasaulio realybės ir jo savybių pažinimas) veda ne prie diferencijuoto (išskaidyto), o prie integruoto (apibendrinto) pasaulio suvokimo. Siekdami vis bendresnio pažinimo, galime tikėtis, kad prieisime prie vieningos fenomenalaus (apreikšto) pasaulio priežasties. Ši priežastis, būdama pirminė, nebegali turėti savyje kitų savo atsiradimo sąlygų, ir todėl gali būti pavadinta absoliučia priežastimi. Remiantis logikos taisyklėmis, pasekmė negali turėti kokių nors savybių, kurių neturėtų priežastis. Brahma samhita 5.1 teigia:

éçvaraù paramaù kåñëaù

sac-cid-änanda-vigrahaù

anädir ädir govindaù

sarva-käraëa-käraëam

Krišna, žinomas kaip Govinda yra Aukščiausias Dievo Asmuo (išvara). Jis turi amžiną, palaimingą dvasinį kūną (vigraha). Jis yra visa ko šaltinis (ādir). Jis pats  neturi jokios šaltinio ir yra pirminė visų priežasčių priežastis (kārana kāranam).

Absoliutas kaip ne-dualizmas

Vedų požiūriu Absoliutas nepasižymi dualizmu. Jis nėra geras ar blogas, jis nežino laimės ar nelaimės. Jis nepriklauso nuo nieko, ir viskas priklauso nuo jo. Jis Absoliutas, ir Jame egzistuoja viskas, kas patiriama juslėmis, kas gali būti mąstoma protu ir kas gali būti patiriama siela.  Tokiu būdu, niekas negali egzistuoti nepriklausomai nuo Jo ir Jis ta prasme yra viskas. Absoliutas yra visų savybių ir santykių šaltinis, tai reiškia, kad jis turi savybes ir santykius. Tokiu būdu, jis negali būti beasmenis, t.y. neturėti savybių ir neturėti santykių, nes tuomet jis neturėtų didelės dalies to, ką turi netgi paprastos sąlygotos sielos. Iš kitos pusės jis negali būti vien tik asmeniškas, kadangi tai būtų taip pat tik viena dualizmo pusė. Asmenybė reiškia tam tikrus bruožus. Jokia asmenybė negali turėti visų bruožų. Tokiu būdu Absoliutas turi būti tiek personalus tiek impersonalus.

Kažkas gali teigti, kad Absoliutas yra tik proto idėja, tačiau realybėje absoliutūs objektai neegzistuoja. Ar tai nėra tik tuščia ekstremalaus proto fantazija? Kitaip tariant, ar nebandome Dievui priskirti daugiau dalykų, nei Jis iš tiesų turi? Dauguma religijų išties neturi aiškaus Dievo supratimo, todėl linkusios Dievo neabsoliutinti. Su Vedomis yra kitaip. Jos prasideda teiginiu, kad Dievas yra Absoliutus. Po to Vedos šį teiginį pagrindžia.

Krišnos kūnas absoliutus

Viešpaties Krišnos Aukščiausia padėtis: Bg 3.22 sakoma, kad visose trijose planetų sistemose nėra tokio darbo, kurį Krišna privalėtų atlikti, ir nieko Jam netrūksta.

Çvetäçvatara Upaniñada 6.8 teigia:

tam éçvaräëäà paramaà maheçvaraà

taà devatänäà paramaà ca daivatam

patià paténäà paramaà parastäd

vidäma devaà bhuvaneçam éòyam

na tasya käryaà karaëaà ca vidyate

na tat-samaç cäbhyadhikaç ca dåçyate

paräsya çaktir vividhaiva çrüyate

sväbhäviké jïäna-bala-kriyä ca

“Jis yra aukščiausias valdovas, ir visi valdovai yra tik Jo įgaliotos asmenybės. Netgi pusdieviai garbina Jį. Jo kūnas ir siela niekuo nesiskiria. Visos Jo juslės transcendentinės, ir kiekviena gali atlikti kitos darbą. Jo galios visapusiškos, todėl Jo darbai – savaiminė natūrali jo norų pasekmė”. Kurma puranoje sakoma, kad jis yra vienalytis, t.y. nėra jokio skirtumo tarp Jo paties, Jo kūno ir proto: deha-dehi-vibhedo ‘yaà neçvare vidyate kvacit.

Krišnos kūnas transcendentinis, todėl vienos jo juslės gali pakeisti kitas. Brahma Samhitoje (5.32) teigiama:

aìgäni yasya sakalendriya-våttimanti

paçyanti pänti kalayanti ciraà jaganti

änanda-cinmaya-sad-ujjvala-vigrahasya

govindam ädi-puruñaà tam ahaà bhajämi

“Aš garbinu Govindą, pirminį Viešpatį, kurio transcendentinis kūnas pilnas palaimos, tiesos ir esmės ir tokiu būdu pilnas spindinčio švytėjimo.  Kiekviena iš šios transcendentinės figūros kūno dalių yra pilna iš savęs ir gali atlikti visas kitų organų funkcijas, ir taip amžinai prižiūri palaiko ir apreiškia begalines visatas, tiek materialias tiek dvasines.”

Bg 4.5-4.6 sako, kad Krišnai neegzistuoja praeitis dabartis ir ateitis. Jis pragyveno daugybę gyvenimų, tačiau atsimena juos visus. Nors Jis ir negimstantis ir Jo transcendentinis kūnas niekuomet neyra, vis dėlto Viešpats kiekvieną epochą ateina Pats savo transcendentiniu pirmapradžiu pavidalu.

Absoliutas nekintamas

Būdamas absoliutus, Krišna nekinta, nors ir tokia daugybė veiksmų yra atliekama Jo energijų pagalba. Iša upanišados įžanginė mantra sako:

oà pürëam adaù pürëam idaà
pürëät pürëam udacyate
pürëasya pürëam ädäya
pürëam evävaçiñyate

“Aukščiausias Dievo Asmuo yra tobulas ir pilnas, ir kadangi Jis yra visiškai tobulas visos emanacijos, kurios išeina iš Jo, kaip šis materialus pasaulis taip pat yra pilni bei tobulai aprūpinti visu kas būtina. Visa tai, kas kyla iš tobulos visumos taip pat yra tobula. Kadangi Jis yra pilna visuma, tai netgi jei iš Jo išeina tokia daugybė išbaigtų dalių, Jis išlieka toks pat pilnas.”

Kita cituoto posmo prasmė yra ta, kad iš Krišnos išeina nesuskaičiuojama gausybė skleidinių: Nārājāna Vaikunthos pasauliuose, Višnu kiekvienoje visatoje ir kiekvienos gyvos būtybės širdyje, gausybė avatarų. Visos šios ekspansijos vadinamos Aukščiausiu Dievo Asmeniu, tačiau Krišna, iš kurio šios ekspansijos išeina, lieka toks pat pilnas ir nepakitęs. Tuo pačiu metu Jis suvokia ir yra kiekviename savo skleidinyje. Tokia Jo nesuvokiama galia.

Kad Krišna yra Dievas patvirtino visi didieji išminčiai, kaip Asita Devala, Vjāsa, Nārada etc. Pats Ardžuna tai patvirtina Bg. 10.12-13.

Viešpats savimi palaiko visus tris pasaulius, įeidamas į juos kaip Aukščiausioji Siela, kaip puruša (Bg 15.17). Būtent ši Aukščiausioji siela ir yra Krišna. Vedos šlovina Jį kaip aukščiausią asmenybę. Jis yra aukščiau puolančių ir nepuolančių gyvų būtybių (Bg. 15.18).

Bg. 15.15 sako, kad galutinis Vedų tikslas yra pažinti Krišną.

Absoliuti tiesa

Krišna yra Absoliuti Tiesa. Tiesa vadiname tai, kas yra iš tiesų. Tačiau vienintelis, kuris tikrai yra – tai Krišna. Visa kita išeina iš Jo ir priklauso nuo Jo. Krišna palaiko visą kūriniją vien savo mintimis. Tai, ką Krišna pamiršta, iš karto nustoja buvę. Todėl Krišna yra Aukščiausia tiesa. Jo būtis nepriklauso nuo nieko. Niekas negali daryti įtakos Jo egzistavimui, nes nėra nieko, kas egzistuotų anapus ar šalia Jo. Todėl ŠBh 1.1.1 sako:

oà namo bhagavate väsudeväya

janmädy asya yato ’nvayäd itarataç cärtheñv abhijïaù svaräö

tene brahma hådä ya ädi-kavaye muhyanti yat sürayaù

tejo-väri-mådäà yathä vinimayo yatra tri-sargo ’måñä

dhämnä svena sadä nirasta-kuhakaà satyaà paraà dhémahi

Pagarbiai lenkiuosi Tau, o mano Viešpatie Šri Krišna, Vasudevos sūnau, o visa persmelkianti Dievo Asmenybe. Aš medituoju Viešpatį Šri Krišną, nes jis yra Absoliuti Tiesa ir pirmapradė priežasčių priežastis, kuri sąlygoja egzistuojančių pasaulių tapsmą, tvarumą bei sunaikinimą. Tiesiogiai ir netiesiogiai Jis pažįsta visus daiktus ir yra nuo nieko nepriklausomas, nes, išskyrus Jį patį nėra kitos priežasties. Tai jis pradžioje įdėjo Vedų išmintį į Brahmos, pirmosios gyvos būtybės, širdį. Jis klaidina net didžiausių išminčių bei pusdievių protus, kaip paprastą žmogų klaidina vandens raibuliavimo virš ugnies ar sausumos, neva kylančios iš vandens, vaizdas. Vien jis lemia, kad, tarpusavyje sąveikaujant trims gamtos gunoms, laikiną išraišką gavusios materialios visatos atrodo tikros, nors iš tiesų jos yra nerealios. Štai kodėl aš medituoju Viešpatį Šri Krišną, amžinai gyvenantį transcendentinėje buveinėje, kurioje niekuomet nebuvo ir nebus materialaus pasaulio chimerų. Aš medituoju Jį, nes Jis yra Absoliuti Tiesa.

Krišna – visa ko pirminė priežastis. Brahma samhita bei Bg. 7.6 sako, kad Krišna – kūrimo ir naikinimo šaltinis. Jis pradžia ir pabaiga to, kas materialu ir dvasiška šiame pasaulyje. Bg. 7.7 sako, kad nėra tiesos aukštesnės už Krišną. Jis viską laiko, tarsi suvertus perlus laiko siūlas.

Krišna palaiko viską. Jis pirmapradė gyvasties sėkla, išmintingųjų išmintis ir galiūnų narsa (Bg 7.10).

Krišna taip pat viską sunaikina. Jis yra laikas – didysis pasaulių griovėjas, ir atėjo tam, kad sunaikinti visus žmones. Katha Upanišada 1.2.25 taip pat teigia, kad galų gale viską kas gyva: brahmanus, kšatrijus etc, tarsi maistą suryja Aukščiausiasis.

Absoliutas kaip visybė

Iš tikrųjų Krišna yra visa ko esmė. Visa tai, ką mes matome ar sugebame priimti, kaip išskirtinę objekto savybę priklauso nuo Krišnos. Tai yra Krišna pats suteikia visiems daiktams jų esmę (Bg. 7.9).

Iš tiesų Krišna yra viskas, kadangi niekas neturi atskiros egzistencijos be Krišnos. Visa kas egzistuoja yra tik Jo energijų pasireiškimas (Bg 9.16-19).

Krišna yra visur. Viešpats Narasimha pasirodė iš rūmų kolonos. Jam nieko nereiškia transformuoti materiją į dvasią ir atvirkščiai. Kadangi šaltinis yra tas pats, Jis naudojasi savo energijomis savo nuožiūra. Tokiu būdu Viešpats yra ir šalia ir labai toli. Viskas yra Jame ir Jis yra visame kame. Netgi į atomus Jis įeina kaip Aukščiausioji siela, priversdamas elektronus suktis apie branduolį, o planetas plaukioti kosminėje erdvėje. Tarsi vėjas visuomet būna erdvėje, taip ir visos gyvosios būtybės yra Jame (Bg 9.6)

Tuo pat metu Krišna įspėja netapatinti Jo su materialiais objektais ar reiškiniais. Jis yra visa ko pagrindas, bet viskas yra Jo energijos, o ne Jis pats. Jis sako, kad viskas yra Jame, bet Jis nėra visame tame (BG 9.5). Neteisinga laikyti materialius objektus Krišna vien todėl, kad iš Jo atsirado. Kokiu būdu Krišna yra viskas geriausiai apibūdina Ardžuna (BG 11.40): sarvaà samäpnoñi tato ‘si sarvaù – kadangi Tu aprėpi viską, Tu esi viskas.

Absoliutas kaip siekiamybė

Krišna yra nesuvokiamas protu ir juslėmis. Jis yra avyakta mūrtina – neišreikštas materialiame pasaulyje (Bg 9.4).

Įvairios priešybės, kurios panaudojamos Vedose aprašyti Krišną, skirtos tam, kad parodyti Jo nesuvokiamą prigimtį. Jis vaikšto ir nevaikšto, Jis arti ir labai toli, tokiu būdu protas nepajėgus Jį pažinti. Iso 5:

tad ejati tan naijati

tad düre tad v antike

tad antar asya sarvasya

tad u sarvasyäsya bähyataù

Aukščiausias Viešpats vaikšto ir nevaikšto. Jis yra labai toli, bet taip pat ir visai šalia. Jis yra visa ko viduje, ir vis dėlto jis yra anapus visko.

Bs 5.33 teigia:

advaitam acyutam anädim ananta-rüpam

ädyaà puräëa-puruñaà nava-yauvanaà ca

vedeñu durlabham adurlabham ätma-bhaktau

govindam ädi-puruñaà tam ahaà bhajämi

Aš šlovinu Govindą, pirminį Dievo Asmenį, kuris yra absoliutus, nepuolantis, be pradžios. Būdamas daugybės inkarnacijų šaltiniu, Jis vis dėlto išlieka pirmine Asmenybe, kuris būdamas seniausia būtybė yra amžinai jaunas. Šis Viešpats yra sunkiai suvokiamas mokslininkams, išstudijavusiems Vedas, tačiau labai lengvai apsireiškia savo tyriems atsidavusiems.

Krišna yra viduje ir išorėje. Jis yra toli ir visuomet šalia. Bg 13.16

bahir antaç ca bhütänäm
acaraà caram eva ca
sükñmatvät tad avijïeyaà
düra-sthaà cäntike ca tat

Aukščiausia Tiesa egzistuoja visose judančiose ir nejudančiose būtybėse ir anapus jų. Kadangi ji yra subtili, materialios juslės negali jos nei pamatyti, nei pažinti. Nors ji be galo toli nuo mūsų, kartu ji yra ir labai arti.

Krišna neapsireiškia kvailiams. Bg 7.25 sako:

nähaà prakäçaù sarvasya

yoga-mäyä-samävåtaù

müòho ’yaà näbhijänäti

loko mäm ajam avyayam

Aš niekuomet neapsireiškiu kvailiams ir neišmanėliams. Nuo jų mane slepia mano vidinė galia, todėl jie nežino, kad aš esu negimstantis ir nepuolantis. Išopanišados 15 posmas kalba apie skraistę, kuri užstoja Krišna nuo neatsidavusiųjų akių. Šios skraistės neįmanoma pašalinti pačiam. Ją gali patraukti tik Krišna savo malonės dėka. Todėl Krišna pasirodo tik atsidavusiems.

Absoliutas kaip tyrumas

Krišna yra tyras – antiseptinis, šuddham. Tai reiškia, kad viskas, kas su juo susiliečia tampa švarus, nors pats Viešpats nuo to nesusiteršia. Jam negalioja materijos ar sąmonės nešvara, kadangi Jis yra materijos ir sąmonės šaltinis. Išopanišados 8 tekstas sako:

sa paryagäc chukram akäyam avraëam

 asnäviram çuddham apäpa-viddham

 kavir manéñé paribhüù svayambhür

 yäthätathyato ’rthän vyadadhäc chäçvatébhyaù samäbhyaù

Toks žmogus iš tikro turi žinoti Aukščiausią iš visų, kuris yra neįkūnytas, visa žinantis, anapus suvokimo ribų, be venų, tyras ir nesutepamas, pats sau pakankamas filosofas, kuris išpildo visų troškimus nuo neatmenamų laikų.

Absoliutas kaip vienvaldis šeimininkas

Krišna nepavaldus materialios gamtos gunoms, jis yra aukščiau jų. Bg. 7.12 sako, kad visi būties būviai – ar tai būtų dorybė, aistra ar neišmanymas, tai Jo energijos apraiškos. Viena vertus Krišna yra viskas, tačiau Jis nepriklausomas. Jo nevaldo materialios gamtos gunos, priešingai, jos glūdi Jame.

Bg. 9.10: Materiali gamta – viena iš Mano energijų – juda Man prižiūrint, o Kunti sūnau, ir sukuria visas judančias ir nejudančias būtybes. Ji kaskart kuria ir naikina šią reiškiniją.

Krišna tiesiogiai prižiūri šią materialią gamtą per savo puruša inkarnacijas. Materialaus pasaulio dėsnius sukūrė pats Krišna, todėl Jis negali būti pavaldus šiems dėsniams. Lygiai taip pat 13.15 posme sakoma nirgunam guna bhoktri ca – neturėdamas materialių savybių jis yra materialių gunų šeimininkas. Pavyzdžiui voras, kuris numezga voratinklį pats jame nesusipainioja ir visuomet lieka voratinklio šeimininku.

Krišna yra visų inkarnacijų šaltinis.

Tai liudija Šrimad Bhagavatam 1.3.28:

ete cäàça-kaläù puàsaù

kåñëas tu bhagavän svayam

indräri-vyäkulaà lokaà

måòayanti yuge yuge

Visos šios paminėtos Aukščiausiojo inkarnacijos yra Jo pilnutinės dalys arba pilnutinių dalių dalys, tačiau Krišna yra pirminis Dievo Asmuo. Visos šios inkarnacijos nužengia, kai tik kokioje planetoje kyla neramumai dėl ateistų veiklos. Viešpats nužengia, kad apgintų tikinčiuosius.

Trys Absoliuto aspektai

Taigi Krišna yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Tačiau transcendentalistai gali pažinti Jį skirtingai. Šrimad Bhagavatam 1.2.11 sako:

vadanti tat tattva-vidas

tattvaà yaj jïänam advayam

brahmeti paramätmeti

bhagavän iti çabdyate

Mokyti brahmanai, kurie pažino Absoliučią Tiesą vadina šią nedualią substanciją Brahmanu, Paramatma ir Bhagavanu.

Absoliučiai tiesai negalioja subjekto-objekto prieštaravimas. Jis yra pažįstantysis ir pažįstamasis (jïänaà jïeyaà vaco väcyaà – ŠBh 7.15.57). Jis pažįsta save skirtingų savo energijų pagalba. Tačiau, kadangi jo energijos pastoviai plečiasi, nėra ribų Jo pažinimui ar galiai.

Tokiu būdu tiek Brahmanas tiek Paramatma tiek Bhagavanas iš tiesų yra viena ir ta pati Absoliuti Tiesa, tačiau regima skirtingomis perspektyvomis. Upanišadų tyrinėtojai, gjāniai pažįsta jį kaip Brahmaną, hiranjagarbhos ar jogai mato Jį kaip Paramatmą – Supersielą, o atsidavusieji, bhaktai regi Absoliučią tiesą kaip Bhagavaną.

Paramatma yra dalinis Bhagavano pasireiškimas, o Brahmanas yra Jo kūno spindesys. Kartais nelabai protingi šių mokyklų pasekėjai ginčijasi dėl savo asmeninių realizacijų, tačiau tie, kurie regi tobulai, mato, kad tai skirtingos vienos Tiesos perspektyvos.

Pavyzdys – tai kalno vaizdas, regimas esant toli nuo jo, arčiau ir ant paties kalno.  Iš toli galime regėti patį kalną, tačiau smulkmenos ar detalės nebus pastebimos. Toks vaizdas bus labai apibendrintas ir mes tik suprasime, kad tai kalnas. Tai panašu į Brahmano realizaciją. Kai prieiname arčiau kalno, pamatome visą vaizdą. Kalnas turi savo augmeniją, savo reljefą.  Tokiu būdu mes pažįstame kalną personaliai. Galime jį smulkiai aprašyti, tačiau vis dar esame kalno nuošalyje ir negalime patirti buvimo ant jo. Tai – Paramatmos realizacija. Tačiau, kai užlipsime ant kalno, galėsime patirti visas emocijas. Galėsime jį paliesti, pauostyti, palaižyti, ar kažką paimti nuo kalno. Tai reiškia, kad mūsų santykis su kalnu tampa aktyvus. Tai yra Bhagavano realizacija.

Materialiame pasaulyje visuomet yra skirtumas tarp pažįstančiojo ir objekto. Gyvoji būtybė būdama dvasinės prigimties pažįsta materialią gamtą, kuri yra žemesnės prigimties. Tokiu būdu atsiranda reliatyvumas pažinime. Mes pažįstame tai, kas skiriasi nuo mūsų. Todėl mūsų pažinimas nėra tobulas. Mes negalime taip pažinti savęs. Dvasiniame pasaulyje tiek Viešpats, tiek gyvosios būtybės yra tos pačios dvasinės prigimties, todėl nėra skirtumo tarp pažįstančiojo ir objekto. Pažindami Krišną, mes pažįstame ir save.

Bhaktivinoda Thākura „Džaiva dharmos“ 13 skyriuje taip aprašo tris Absoliuto aspektus:

„Babadži:

haris tv ekaà tattvaà vidhi-çiva-sureça-praëamitaù

yad evedaà brahma prakåti-rahitaà tat tv anumahaù

parätmä tasyäàço jagad-anugato viçva-janakaù

sa vai rädhä-känto nava-jalada-käntiç cid-udayaù

Išties Šri Hari, kuriam Brahma, Šiva, Indra ir kiti devatos pastoviai siūlo pranāmasyra vienintelė Aukščiausia Absoliuti Tiesa. Nirvišeša-brahma, kuris neturi šakti, yra Šri Hari kūno spindesys. Maha Višnu, kuris sukūrė visatą ir kuris įžengė į ją kaip visuose glūdinti Supersiela, yra paprasčiausiai Jo dalinis pasireiškimas. Būtent Šri Hari vienintelis yra pati transcendentinės realybės forma (čit svarūpa), kurio kūnas yra ką tik susiformavusio audros debesies spalvos, kuris yra Šri Radha-vallabha, Šri Radhos mylimasis.

Vradžanatha: Upanišados aprašo brahma, kuris transcendentiškas sąlyčiui su materija, kaip aukščiausią tiesą, taigi, kokius argumentus įrodymui naudojo Šri Gaurahari, laikydamas brahma Šri Hari kūno spindesiu?

Babadži: Šri Hari išties yra Bhagavānas, kurio tikroji prigimtis yra patvirtinama Višnu Puranoje (6.5.74) :

aiçvaryasya samagrasya véryasya yaçasaù çriyaù

jïäna-vairägyayoç caiva ñaëëäà bhaga itéìganä

Bhagavānas yra Aukščiausia Absoliuti Tiesa, turinti šešias nesuvokiamas ypatybes: visus turtus, jėgą, šlovę, grožį, žinojimą ir atsižadėjimą.

Egzistuoja tarpusavio ryšys tarp kūno (angī) ir jo dalių (anga) savybių. Gali kilti klausimas, kurios iš šių savybių yra angī, o kurios yra anga? Angī (kūnas) yra tai, kame yra visos angos (kūno dalys). Pavyzdžiui medis yra angī, o lapai ir šakos yra angos, kūnas yra angī, o kojos ir rankos yra jo angos. Todėl pagrindinė savybė (angī-guna) atstovauja kūną, o prie šios savybės visos kitos savybės (anga-guna) prisiderina kaip kūno dalys.

Transcendentinio Bhagavano kūno angī-guna yra jo spindintis grožis (śrī), o trys savybės – turtai (aĪšvarja), jėga (vīrja) ir šlovė (jaša) yra jo angos (dalys). Likusios dvi savybės – žinojimas (gjāna) ir atsižadėjimas (vairagja) yra šlovės savybės spindesys, kadangi gjāna ir vairāgja yra tik savybės atributai, o ne pačios savybės savo ruožtu. Tokiu būdu, gjana ir vairagja yra iš tiesų nirvikāra gjana, kuri yra prigimtinė, konstitucinė nirvišeša-brahma forma, o šis brahma yra dvasinio pasaulio kūno spindesys. Nekintantis, neaktyvus, nirvišeša brahma, kuris egzistuoja be kūno, be dalių ir taip toliau, nėra pats savaime išbaigta tattva. Greičiau tai priklauso nuo transcendentinio Bhagavano pavidalo. Todėl brahma nėra aukščiausia vastu (būtybė), kuri egzistuoja savo ruožtu. Tai yra vastu savybė. Bhagavanas iš tiesų yra vastu, o brahma yra Jo savybė, lygiai taip pat kaip ugnies šviesa nėra išbaigta ir nepriklausoma tattva, bet tik savybė, kuri priklauso nuo ugnies.

Vradžanatha: impersonalios nirvišeša brahmos savybės yra aprašytos daugelyje vietų Vedose, ir šių aprašymų pabaigoje yra visuomet naudojama mantra ‘oà çäntiù çäntiù, hariù oà’, aprašanti aukščiausią tiesą Šri Hari. Kas yra šis Šri Hari?

Babadži: Šis Šri Hari faktiškai yra čit-lila-mithuna (jungtinė Radhos ir Krišnos forma), kurie atlieka dieviškus žaidimus.

Vradžanatha: Aš apie tai paklausiu vėliau. Dabar maloningai paaiškink man, kaip Paramātma, visatos kūrėjas yra dalinis Bhagavano pasireiškimas?

Babadži: Persmelkdamas viską savo aĪšvarjos ir virjos (galios) savybėmis ir sukurdamas visas visatas Bhagavanas įžengia į kiekvieną visatą savo amša (daliniu pasireiškimu), Višnu. Kiekviena Bhagavano amša visuomet išlieka pilna, nei viena iš jų nėra kada nors nepilna.

pürëam adaù pürëam idaà pürëät pürëam udacyate

pürëasya pürëam ädäya pürëam evävaçiñyate

Båhad-äraëyaka Upaniñad (5.1) and Éçopaniñad (kreipinys)

Avatari-puruša (visų avatarų šaltinis) yra pilnas ir tobulas. Kadangi jis yra visiškai tobulas, visos avataros, išeinančios iš Jo taip pat yra pilnos. Viskas, kas išeina iš Aukščiausios pilnumos, yra pilna. Net jei viena pilnuma yra atimama iš šios pilnumos, Jis vis dėlto išlieka pilnas. Jokiu būdu šis Paramešvara nepatiria jokio sumažėjimo.

Todėl ši išbaigta visuma Višnu, kuris įžengia į visatą ir kontroliuoja ją, yra iš tiesų glūdinti visur Supersiela, Paramātma. Šis Višnu turi tris pavidalus: Karanodakašaji Višnu, Kširodakašaji Višnu ir Garbhodakašaji Višnu. Karanodakašaji Višnu, kuris yra dalinis Šri Bhagavano pasireiškimas, gulasi į Priežasčių vandenyną arba Viradžos upę, kuri driekiasi tarp čit ir majika pasaulių. Iš čia Jis nužvelgia mają, kuri yra toli nuo Jo, ir šio žvilgsnio dėka sukuriamas materialus pasaulis.

Bhagavan Šri Krišna aprašė materialaus pasaulio kūrimą Šrimad Bhagavad-gytoje (9.10):

mayädhyakñeëa prakåtiù süyate sa-caräcaram

Man prižiūrint Mano iliuzinė energija sukuria visatą, pilną judančių ir nejudančių būtybių.

Taip pat yra pasakyta: sa aikšata, – „Ši Paramātma pažvelgė.“ (Aitarėja Upanišad 1.1.1)

Sa imäl lokän asåjat, „Ši Paramātma sukūrė visatą su judančiomis ir nejudančiomis esybėmis, pažvelgusi į Savo mają“. (Aitareya Upaniñad 1.1.2)

Karanodakašaji Višnu žvilgsnio galia, kuri įžengia į mają, tampa Garbhodakašaji Višnu, o lokalizuoti atomai transcendentinio Maha-Višnu žvilgsnio spinduliuose yra sąlygotos sielos. Kiekvienos džīvos širdyje Īšvara yra kaip nykščio dydžio Kširodakašaji Višnu ekspansija, taip pat žinoma Hiranjagarbhos vardu. Švetašvatara Upanišada (4.6) teigia: dvä suparëä säyujä sakhäyä, „džīva ir Paramātma yra džīvos širdyje tarsi du paukščiai ant medžio šakos. Vienas šių paukščių yra Īšvara, kuris apdovanoja karminės veiklos rezultatais, o kitas paukštis yra džīva, kuris ragauja savo veiklos vaisius.“ Šri Bhagavanas išreiškė šią tattvą Gyta Upanišadoje tokiu būdu (10.41):

yad yad vibhütimat sattvaà çrémad ürjitam eva vä

tat tad evävagaccha tvaà mama tejo’àça-sambhavam

Tu turi suprasti, kad visi turtai, egzistencija, spindesys ir galia atsiranda iš mažytės mano turtų dalelės. Todėl Ardžuna, kokia būtinybė yra suprasti visus mano atributus atskirai? Paprasčiausiai suprask, kad savo ekspansijos pagalba aš sukūriau šią visą reiškiniją, ir todėl aš ją visiškai persmelkiu.

Todėl , Dievo Atributai, tokie kaip visatos kūrėjas ir palaikytojas pasireiškia Paramātmoje, daliniame parama-purušos Bhagavano pasireiškime.“

Garbinimo rezultatas

Tie, kurie regi Absoliučią Tiesą skirtingai, ir garbina tuos skirtingus pavidalus, pasiekia atitinkamą rezultatą. Skiriami dviejų rūšių gjāniai, garbinantys Brahmaną: Brahmavadžiai ir Majavadžiai. Majavadžiai negali pasiekti Krišnos nei vienu aspektu, nes jie pavydi Krišnai. Jie galvoja, kad Dievo pavidalas yra iliuzija, o galiausiai jie visi patys yra Dievas. Brahmavadžiai galvoja, kad Dievas yra realus ir Dievas yra ne Jis, o Tai, tai yra ne asmenybė. Jie trokšta įsilieti į Absoliutą, ir pasiekia tai, nutraukdami savo individualią egzistenciją. Jie gali mėgautis brahmadžjoti palaima, tačiau jie negali patirti palaimos, kylančios iš asmeninių santykių su Dievu. Jie nepatiria džiaugsmo iš transcendentinės veiklos, kuri yra gyvosios būtybės prigimtis. Paramatmavadžiai turi didesnį  pasirinkimą. Suvokę Supersielą, jie gali atsiduoti jai ir tapti bhaktais arba gali pasirinkti įsiliejimą į Viešpaties kūną, kas nėra labai didelė dovana, nes ją gali pasiekti bet kuris demonas, kūrinijos pabaigoje. Ir tik bhaktai pakliūna į nesuskaičiuojamas Vaikunthos planetas, kuriose jie gali asmeniškai bendrauti su Viešpačiu vienu iš Jo aspektu, kaip Nārājāna, arba kaip pats Krišna Goloka Vrindavanoje.

Brahmanas

Brahman kilęs iš žodžio brihad – platus, didelis. Šis žodis Vedose reiškia Didijį arba Dievą.

Brahmanas  taip pat reiškia dvasia, nes Dievas yra dvasinės prigimties. Vedose taip pat teigiama, kad brahmanas yra džīva, nes ji taip pat dvasinės prigimties ir kilusi iš Didžiojo.

Kaip atskirti Dievą brahmaną ir džīvą brahmaną, Krišna yra vadinamas Parambrahmanu –  Aukščiausiuoju Brahmanu. Apribotas brahmanas yra materija. Kai iš brahmano atimamos savybės: amžinybė, žinojimas ir palaima, jis tampa materija. Iliuzijos sąlygotas brahmanas yra džīva. Kitaip sakant – viskas yra brahmanas, nes atsiranda iš Brahmano – Aukščiausiojo. Todėl kartais materiali gamta taip pat vadinama brahmanu. Bg 14.3

Tačiau Krišna yra brahmano pagrindas vadinasi nėra pats brahmanas. Bg 14.27:

brahmaëo hi pratiñöhäham

amåtasyävyayasya ca

çäçvatasya ca dharmasya

sukhasyaikäntikasya ca

Aš esu pagrindas beasmenio brahmano, kuris yra nemirtingas, nenykstantis ir amžinas, ir kuris yra konstitucinė aukščiausios laimės padėtis.

Paramātma

Paramātma reiškia Aukščiausią  Sielą. 13.3 sakoma, kad siela pažįsta tik vieną kūną, tačiau Supersiela pažįsta visus kūnus.  Supersielos funkcijos – prižiūrėti ir leisti (upadrastānumantaś ca – Bg. 13.23)

Supersiela – šviesos ir žinojimo, bei atminties šaltinis (Bg 15.15). Supersiela nukreipia visus gyvų būtybių veiksmus ir lydi sielą per jos kelionę materialiame pasaulyje (Bg. 18.61). Paramātma kantriai laukia, kol siela atsisuks į Ją (Çvetäçvatara Upaniñad 4.6):

dvä suparëä sayujä sakhäyä

samänaà våkñaà pariñasvajäte

tayor anyaù pippalaà svädv atty

anaçnann anyo ’bhicäkaçéti

Du paukščiai draugai tupi kartu to paties pippalos medžio lapijoje. Vienas iš jų ragauja medžio uogų skonį, o kitas tuo metu susilaiko nuo valgymo, o vietoj to stebi savo draugą ir laukia.

Supersiela yra laikinas Krišnos pasireiškimas. Dvasiniame pasaulyje jos nėra.

BHAGAVANAS

Parašara Munis Višnu Puranoje 6.5.47 taip aiškina žodį Bhagavan – tas kuris turi bhaga arba vertenybes. Bhagavanu gali vadintis tas, kuris turi:

aiçvaryasya samagrasya
véryasya yaçasaù çriyaù
jïäna-vairägyayoç caiva
saëëäà bhaga itiìgana

1) visą turtą; 2) jėgą; 3) šlovę; 4) grožį; 5) žinojimą; 6) atsižadėjimą (Viñëu Puräëa 6.5.47)

Būtent Bhagavano realizacija yra galutinė  pakopa dvasinės realizacijos kelyje, nes ji reiškia, jog mes užmezgame amžinus tarpusavio santykius su Aukščiausia Absoliučia Tiesa. Brahmavadžiai tokio santykio neužmezga, o jogams šis santykis yra vienpusis.

Bhaktivinoda Thākura „Džaiva dharmoje“ 11 sk. pateikia tokį Bhagavāno apibūdinimą:

„Aukščiausias Viešpats yra vienas, bet Jis vadinamas skirtingai Korane, Puranose, įvairiose šalyse bei įvairiomis kalbomis. Svarbu tai, kad vardui, išreiškiančiam visas Viešpaties charakteristikas, būtų teikiama pirmenybė. Dėl šios priežasties mes labiau vertiname vardą Bhagavānas, nei tokius vardus kaip Alachas, brahma ar Paramātma. Žodis Alachas reiškia Būtybę, už kurią nieko nėra aukštesnio, bet mes nelaikome didingumo ar viršenybės Viešpaties svarbiausia charakteristika. Svarbesnės yra savybes, sukeliančios aukščiausią nuostabą (camatkārita) ir saldumą (mādhuri).

Kažkas ypatingai didingo sukelia tam tikrą nuostabą, bet smulkūs ir maži dalykai yra priešingybė didybei ir sukelia kitokią nuostabą. Taigi, vardas Alachas neišreiškia aukščiausios nuostabos, nes jis parodo didybę, bet ne smulkumą. Iš kitos pusės žodis Bhagavānas išreiškia visų rūšių nuostabą, kokią begalima įsivaizduoti.

Pirmoji Bhagavāno charakteristika yra visiška aišvarja (turtai), kas nurodo į galutinę didybės ir smulkumo ribą. Antroji charakteristika yra tai, kad Jis yra pats galingiausias, kadangi Jis turi visas šakti (sarva-šaktimatta). Tai, kas yra anapus žmogaus intelekto ribų yra valdoma Īšvaros ačintja šakti (nesuvokiamos galios) kurios dėka Jis turi formą ir tuo pat metu jos neturi. Jei kažkas galvoja, kad Īšvara(Dievas) negali turėti formos, jis paneigia ačintja šakti, kurios dėka Bhagavānas apreiškia savo amžiną pavidalą ir žaidimus savo bhaktams. Alachas, brahma ar Paramātma yra nirākāra (beformiai), taigi, jie neturi jokių ypatingai stebinančių charakteristikų.

Trečioji Bhagavāno charakteristika yra tai, kad Jis visuomet yra mangalamaja (palankus) ir jaša-pūrna (visų žymiausias). Todėl Jo žaidimai kupini nektaro. Jo ketvirtoji charakteristika yra tai, kad Jis pasižymi visu grožiu (saundarja) ir visos gyvos būtybės, turinčios transcendentinį regėjimą, mato Jį kaip pačią gražiausią asmenybę. Bhagavāno penktoji charakteristika yra kad Jo žinios yra beribės (ašeša gjāna). Tai reiškia, kad Jis yra tyras, išbaigtas, visa žinantis ir transcendentalus materialiems elementams (bhūta). Jo šeštoji charakteristika yra tai, kad nors Jis yra visų džīvų šeimininkas, Jis yra neprisirišęs (nirlepa) ir nepriklausomas (svatantra). Tai yra Bhagavāno šešios svarbiausios charakteristikos. Bhagavānas pasireiškia dviem būdais: Savo didybe (aišvarja) ir Savo saldumu (mādhurja). Jo mādhurjos pavidalas yra aukščiausias visų džīvų draugas ir ši asmenybė yra vadinama Krišna arba Čaitanja, mūsų širdžių Viešpats.“

Gali kilti klausimas: kodėl tarp šešių Bhagavano vertenybių nėra meilės? Negi Krišnos bhaktus žavi tik Krišnos turtai ir Jo šlovė?

Dievo apibrėžimas, kurį pateikia Parašara Munis ir, kuriame jis apibrėžia Bhagavaną kaip turintį (van) visas vertenybes (bhaga) nurodo didžiąja dalimi į Nārājāną. Šešios vertenybės yra: turtai, jėga, grožis, šlovė, žinojimas ir atsižadėjimas. Kalbant apie Krišną, skirtingai nuo Nārājānos, grožio vertenybė taip pat reiškia žavesį ir meilę.

Džīva Gosvami apibrėžia Bhagavaną kaip bhajaniya-guna-visista, ką galima išversti kaip “Jis, kurio prigimtis yra tokia, jog kas besusiliestų su Juo, negali atsispirti norui garbinti ir nepaprastai mylėti Jo žavinčią asmenybę.” Šis paaiškinimas atitinka Parašaros Munio paaiškinimą, tačiau labiau skirtas Pačiam Krišnai, skirtingai nuo bendros keturrankio Nārājānos idėjos.

Pagal Dživa Gosvamį, žodis Bhagavan yra gautas iš “Bhagavavan”. Šri Dživa sako, kad “a” skiemenyje “va” prapuola, ir todėl dvi “v” susijungia į vieną raidę. Tokiu būdu Bhagavavan tampa Bhagavan ir reiškia “Tas, kuris turi (van) bha, ga ir va. Bha reiškia bharta – galią palaikyti ir puoselėti. Krišna turi galią palaikyti ir puoselėti savo atsidavusius. Ga reiškia gamayayita – tas, kuris turi galią suteikti meilę Dievui arba atvesti Dievo atsidavusius į Dievo buveinę. Va reiškia veiksmažodį vas, kuris reiškia gyventi, slypėti. Bhagavan yra tas, kuriame glūdi viskas, ir kuris glūdi Savo atsidavusiųjų širdyse.

Krišna nėra tik Bhagavanas. Jis yra svayam bhagavān. Jis turi keturias savybes, kurių neturi netgi Dievas (Nārājāna). Jis groja savo saldžia fleita (venu mādhurja), jis turi saldų pavidalą (rūpa mādhurja), Jis turi saldžius žaidimus (līla mādhurja) ir Jis turi intymius meilės santykius su Savo atsidavusiais (prema mādhurja).

KLAUSIMAI

  1. Ką reiškia terminas Absoliuti Tiesa?
  2. Kodėl galime teigti, kad Krišna ir yra Absoliuti Tiesa? Pagrįskite atsakymą šastrų argumentais.
  3. Kokie yra trys Absoliučios Tiesos pažinimo etapai? Kokie jų sanskrito pavadinimai?
  4. Kas garbina atitinkamus Absoliučios Tiesos aspektus ir ką jie pasiekia?
  5. Ką reiškia terminas Bhagavan? Kaip jį paaiškino Parašara Munis?

Visos Bhakti program pamokos: https://www.harekrisna.lt/bhakti-program/