ŠEŠI PRINCIPAI, PALANKŪS ATSIDAVIMO TARNYSTEI

Tikras ir netikras atsižadėjimas

Šrila Rūpa Gosvamis Bhakti Rasamrita sindhu rašo apie tai, kas yra atsidavimo tarnystė. Visų pirma tai praktika, veikla. Kažkas gali sakyti, kad meditacija, proto sutelkimas į vieną objektą ar į nieką yra dvasinė praktika, tačiau meditacija yra skirta tiems, kurie nemoka dvasiškai veikti. Tokiu atveju geriau medituoti, negu daryti nesąmones.

Tikroji dvasinė veikla reiškia viską panaudoti Krišnai. Materialius dalykus taip pat galima sudvasinti naudojant juos pamokslavimo misijai. Krišna sako BG, kad nėra jam brangesnio atsidavusio už tą, kuris Krišnos mokymą pasakoja kitiems. Todėl neabejotinai, pamokslavimas yra atsidavimo tarnystė ar dvasinė veikla. Žmogus taip pamokslaudamas ir naudodamas materialias priemones pamokslavimui neužsitraukia karmos ir niekuo nerizikuoja, kadangi jį saugo pats Krišna. Todėl kas užsiima dvasine praktika, nieko nepraranda netgi palikęs atsidavimo tarnystę dėl susiklosčiusių aplinkybių ar dėl savo silpnumo.

Apie tikrą atsižadėjimą arba visko panaudojimą Krišnos Sąmonei bhakti rasamrita sindhu (2.255-256) sako:

anäsaktasya viñayän

yathärham upayuïjataù

nirbandhaù kåñëa-sambandhe

yuktaà vairägyam ucyate

präpaïcikatayä buddhyä

hari-sambandhi-vastunaù

mumukñubhiù parityägo

vairägyaà phalgu kathyate

Kai žmogus neprisirišęs prie juslinių objektų ir tuo pačiu metu viską priima sąryšyje su Krišna, tas yra teisingoje padėtyje virš savininkiškumo.  Iš kitos pusės tas, kuris viską atmeta nežinodamas apie ryšį su Krišna, to atsižadėjimas nepilnas.

6 Atsidavimo tarnystei palankūs veiksniai

Šrila Rūpa Gosvamis “Pamokymų nektaro” 3 posme sako:

utsähän niçcayäd dhairyät

tat-tat-karma-pravartanät

saìga-tyägät sato våtteù

ñaòbhir bhaktiù prasidhyati

Šeši principai yra palankūs atlikti tyrą atsidavimo tarnystę: (1) būti entuziastu, (2) stengtis su įsitikinimu, (3) būti kantriu, (4) veikti pagal reguliuojančius principus [tokius kaip çravaëaà kértanaà viñëoù smaraëam [SB 7.5.23]klausytis ir giedoti ir atsiminti Krišną], atsisakyti neatsidavusiųjų kompanijos, ir (6) sekti ankstesniųjų ačarjų pėdomis. Šie principai užtikrina tyros atsidavimo tarnystės visišką sėkmę.

Entuziazmas –

veržimasis pasiekti rezultatą. Jei nebūtų entuziazmo, visi mūsų norai nueitų perniek. Visas mūsų judėjimas yra varomas entuziazmo. Žmonės aplinkiniame pasaulyje sukuria labai daug įstatymų, potvarkių, taisyklių. Visa tai reikalinga tam, kad priversti visuomenę bent kažką daryti, nes žmonės neturi entuziazmo aukotis dėl kitų. Jie jaučia įkvėpimą tik siekdami savo malonumų, bet dažnai tai prieštarauja aplinkinių interesams. Todėl reikalingi įstatymai. Krišnos sąmonės judėjime taip pat slypi pavojus, pamiršus tarnystės dvasią ieškoti asmeninio pasitenkinimo ar ramybės kitų sąskaita. Jei nėra tarnystės dvasios ir įkvėpimo, iškyla poreikis kurti taisykles Krišnos sąmonėje, ribojančias netyrų bhaktų poreikį tenkintis. Kitokiu atveju Krišnos sąmonės judėjime nereikia jokių taisyklių. Ne dėl taisyklių žmonės pradeda praktikuoti Krišnos sąmonę, o dėl įkvėpimo: “Aš turiu tai padaryti, aš galiu tai pasiekti” – tai vadinama entuziazmu. Atsidavusieji, kurie atlieka tarnystę be entuziazmo, greitai nusivilia atsidavimo tokia tarnyste. Entuziazmas reikalingas net materialiame gyvenime. Be entuziazmo galima tik egzistuoti, tačiau su entuziazmu atliekant veiklą, galima pasiekti tikslą, kuris atrodo nepasiekiamas. Entuziazmas reiškia užsigriebti daugiau, nei atrodo galima padaryti. Egzistuoja taip pat klaidingas entuziazmas, kuris pasireiškia atsidavimo tarnystės pradžioje, kuomet bhaktas galvoja, kad visą pasaulį atves į Krišnos Sąmonę. Tai vadinama utsaha mayi – klaidingu entuziazmu. Tačiau toks entuziazmas greitai praeina. Mes turime užsibrėžti realų tikslą, tegul ir sunkiai pasiekiamą, o tada jo siekti. Mes turime užsibrėžti tikslą sugrįžti atgal namo, atgal pas Dievą. Nereikia užsibrėžti utopiškų tikslų. Toks entuziazmas yra energijos švaistymas. Kartais girdime atsidavusius fantazuojant apie tai, kaip jie pakeis visą pasaulį. Verčiau turėtume galvoti, kaip pakeisti save. Entuziazmu vadinamas nuoširdus troškimas tapti tyru Krišnos atsidavusiu.

Pastangos su tikėjimu.

Žodis niščaya reiškia tvirtą įsitikinimą. Kai žmogus užsibrėžia sau tikslą, jis turi tikėti, kad pasieks šį tikslą, kitokiu atveju ateis nusivylimas. Atsidavęs turi pasitikėti Krišnos žodžiais: “Mano atsidavęs niekuomet nepražus”. Net jei dabar nesijaučiame labai tvirtai atsidavimo tarnystės kelyje, nereikia manyti, kad Krišna mus pamiršo. Bhaktas visuomet pasitiki Krišna. Tai vadinama niščaya. Laikui bėgant, kai bhaktas įgyja vis daugiau ir daugiau patirties Krišnos sąmonėje, jo įsitikinimas darosi vis stipresnis. Ka ništha – reiškia „koks tikėjimas“. Bhaktas neofitas gali tuoj pat pakeisti savo įsitikinimus. Jis gali supykti ant bhaktų ar susitikti kitos religijos pamokslautoją ir palikti Krišnos sąmonės judėjimą. Kai bhaktas sužino apie Krišną vis daugiau ir daugiau, kai auga jo pasitikėjimas dvasiniu mokytoju (guru ništha) niekas negalės jo įtikinti mesti atsidavimo tarnystę, net jei tokiam bhaktui ir pritrūktų argumentų ginče. Jis galvos, kad „aš nežinau atsakymo į šį klausimą, aš nesugebu paneigti šio žmogaus argumentų, bet aš įsitikinęs, kad mano dvasinis mokytojas sugebėtų išspręsti šią situaciją teisingai.“

Kantrybė bei pasiryžimas.

Prisiminkime žvirblio pavyzdį. Kai vandenynas nusinešė jo kiaušinius, jis nenuleido sparnų ir nepradėjo dejuoti, o pasiryžo atgauti kiaušinius. Jis iš pradžių prašė vandenyno gražinti kiaušinius, o po to nusprendė išgerti visą vandenyną. Visi juokėsi iš žvirblio pasiryžimo tačiau apie šį atsitikimą išgirdęs paukštis Garuda nusprendė padėti užsispyrusiam žvirbliui. Kadangi Garudai nėra nieko neįmanomo, Vandenynas greitai buvo priverstas grąžinti kiaušinius žvirbliui. Tokiu būdu mūsų pastangos niekuomet nenueina veltui, jei jos susijusios su atsidavimo tarnyste. Net jei rezultatas laukia toli ateityje, atsidavęs niekuomet nenuleidžia rankų. Atsidavimo tarnystės praktika gali pasirodyti labai sunki ar ilga, tačiau jei žmogus seka jos principais su pasiryžimu, rezultatas ateis neišvengiamai. Šrila Prabhupada dar pateikė pavyzdį su jauna mergina, kuri išteka ir iš karto trokšta susilaukti vaiko. Tačiau kūdikis negali gimti iš karto. Turi praeiti tam tikras laikas. Kažkas gali sakyti: “Aš nejaučiu įkvėpimo atlikdamas atsidavimo tarnystę”. Atsakymas jam būtų: “Neskubėk, viskam yra savo laikas. Svarbiausia tęsk”.

Reguliuojančių principų laikymasis.

Kad pasiektume savo tikslą, kurį mums davė dvasinis mokytojas ir Krišna, turime daryti tai, ką jie liepė.  Tai yra sekti tam tikromis dvasinio gyvenimo taisyklėmis ir apribojimais.  Žmonės nemėgsta apribojimų. Jie galvoja, kad dvasinis gyvenimas yra visiška laisvė nuo bet kokių apribojimų. Tačiau jie nesupranta, kad iki tikro dvasinio gyvenimo veda ilgas kelias, kuriame yra savos eismo taisyklės. Jei yra kelias tai yra ir kelių taisyklės, kad nesudaryti problemų daugybei eismo dalyvių. Todėl taisyklės yra būtinos. Visos taisyklės reikalingos mums, kad padėtų prisiminti Krišną ir niekuomet neleistų Jo pamiršti. Štai kelios taisyklės tiesiogiai susijusios su vaišnavišku etiketu. Gali prisiminti kai kurias taisykles, išdėstytas ankstesniuose skyriuose:

  • Reikia visuomet rodyti pagarbą vyresniesiems, tokiems kaip guru, Viešpats ir Jo atsidavusieji, Taip pat turime gerbti vyresniuosius giminaičius, savo tėvus.
  • Stenkis nieko neįskaudinti. Vietoj to visuomet stenkis daryti kitiems gerą.
  • Niekuomet neminėk kitų bloguoju.
  • Negalima keliauti vienišam.
  • Negražu čiaudėti arba žiovauti neprisidengus burnos ranka.
  • Negražu juoktis garsiai.
  • Negražu garsiai išleisti orą.
  • Visuomet venki krematoriumų, naktinių pasivaikščiojimų sode ar su nepadoriomis moterimis (vyrais).
  • Nevalia ieškoti prieglobsčio pas puolusias asmenybes.
  • Nemiegok per ilgai ir nebūdrauk ilgiau nei reikia.
  • Neskaityk neautoritetingų “šventraščių”.
  • Nesityčiok iš žmonių, kurie yra kvaili, bepročiai, nelaimingi, bjaurūs, luoši ar puolę.
  • Negalima spjauti į vandenį.
  • Negalima miegoti altoriaus salėje dienos metu ar tarp įvairių tarnybų.

Atsisakymas bendrauti su materialistais.

Šis principas iš tiesų reiškia bendrauti su atsidavusiais. Kadangi nebendrauti mes negalime, tai nebendrauti su materialistais reiškia bendrauti su transcendentalistais.  Kiekvienas ieško kompanijos pagal save. Varnoms nepatinka gulbių draugija, lygiai taip pat ir gulbės nesisukinėja tarp varnų. Todėl tas, kuris nori iš tiesų suprasti Krišną, jis turi bendrauti su tokiais pat, arba su tais, kurie supranta Krišną. Visos Krišnos Sąmonės šventyklos buvo įkurtos būtent tuo tikslu,  kad atsidavusieji galėtų kartu bendrauti, gyventi, dirbti. Jei mes nebendrausime su atsidavusiais, mes greitai išeisime pas karmius.  Tačiau, jei karmiai pastoviai sukasi atsidavusiųjų bendrijoje, jie greitai tampa atsidavusiais. Tokia bendravimo galia. Bhaktivinoda Thakura rašo:

“Bendravimas su ne bhaktais  sukelia nepagarbą atsidavusiems (sadhu ninda), todėl atsidavusieji rūpestingai stengiasi išvengti tokio bendravimo. Materialistiškas bendravimas arba asatsanga yra 2 rūšių: bendravimas su priešinga lytim ir bendravimas su tais, kurie neturi atsidavimo Viešpačiui.

Bendravimas su moterimis yra trijų rūšių: bendravimas su savo žmona nesilaikant Vedų tradicijos, bendravimas su moterimi anapus santuokos siekiant su ja užsiimti neleistina veikla, bendravimas su vyrais, pernelyg prisirišusiais prie moterų. Bendravimas su savo žmona, kurio neautorizuoja šventraščiai reiškia toks bendravimas santuokoje, kur vyrą kontroliuoja žmona. Tokiu būdu, tik jei žmogus vedė pagal nustatytas taisykles ir seka vedybinio gyvenimo principais, jei žmona paklusni savo vyrui, o vyras elgiasi kaip sadhu, tik toks bendravimas laikomas bona fide. Kitos bendravimo formos laikomos asat.

Bendravimas su tais, kurie neturi atsidavimo Viešpačiui yra trijų rūšių: bendravimas su majavadžiais, bendravimas su apsimetėliais ir bendravimas su ateistais. Majavadžiai tiki, kad ir Viešpats ir jie patys yra laikinos būtybės, ir kad Viešpaties mūrti pavidalas yra materialus. Apsimetėliai, nors ir neturėdami tikro atsidavimo ar atsižadėjimo, pretenduoja būti atsidavusiais tam kad galėtų iš to pragyventi. Ateistai netiki jokiu Dievo pavidalu. Dabar šitie žmonės gali teigti, kad jie yra atsidavę, ir netgi publika gali juos tokiais pripažinti, jei bhaktas atsisako tokių žmonių, tai nelaikoma įžeidimu (sadhu ninda).

Dar daugiau, reikia atsisakyti ir vengti tų, kurie kritikuoja žmogų, atsisakiusį šios asat kompanijos. Todėl rimtas atsidavęs atsisakydamas asat sangos (tai nesukelia sadhu nindos) ir išimtinai priimamas Švento vardo prieglobstį, be abejonės gaus premos lobį. Galima pastebėti, jog tam, kad tinkamai žingsniuotum link premos, reikia išmokti  skirti atsidavusį nuo neatsidavusio, nes reikia vengti vaišnavo kritikos aparadhos ir siekti jo bendravimo, tuo pat metu visiškai atsisakant neatsidavusių draugijos. Toliau, taip pat reikia išmokti skirti vaišnavų tipus pagal jų dvasinės pažangos lygį.” (“Harinam Čintamani”)

Ką daryti tiems atsidavusiems, kurie gyvena tarp materialistų ir dirba tarp jų. Bhaktivinoda Thakura paaiškina kas yra bendravimas ir koks yra netinkamas bendravimas. Jis sako, kad bendravimas vyksta tuomet, kai mes įdedame į jį savo širdį, savo simpatijas. Kai mes bendraujame su materialistais iš pareigos, atlikdami darba, tai nelaikoma materialistišku bendravimu. Ką bedarytume savo santykiuose su materialistais, neturėtume įdėti į juos savo širdies. Tai taip pat reiškia nesižavėti materialistais, net jei jie parodo ypatingus sugebėjimus ar gražias savybes. Iš kitos pusės, bendraudami su atsidavusiais, kad ir ne tobulais, turime įdėti į šiuos santykius visą širdį ir savo meilę.

Kelios taisyklės apie tai, kas yra nepalankus bendravimas:

  • Žiūrėti komercinius filmus.
  • Žiūrėti televiziją ir neatsidavusių kurtus video filmus.
  • Skaityti noveles ir kitų neatsidavusių rašinius.
  • Skaityti laikraščius ir žurnalus, kuriuose kalbama apie filmus, sportą, politiką, seksą, socialinius dalykus, etc.
  • Lankytis vietose, kurios susijusios su jusliniu pasitenkinimu, tokiose kaip vasarvietės, pliažai, etc.

Tokia veikla paprasčiausiai užteršia sąmonę ir skatina žmogų laužyti reguliuojančius principus.

Sekimas ačaryų pėdomis.

Tai reiškia būti paprastam ir tiesiam. Jokios diplomatijos, jokio dviveidiškumo. Rezultatas pasiektas greitai yra tik dalis rezultato. Ši dalis gali būti maloni, tačiau ji yra tik pradžia tikrosios kančios. Žmogus turi būti garbingas, ir jei kažko nepasiekia paprastai, jis neturi leistis į suktus žaidimus. Žodis vrtti reiškia veiklą, kurios pagalba žmogus išlaiko savo kūną ir sielą kartu. Kiekvienas žmogus kažką daro dėl savo kūno. Tyras atsidavęs nesirūpina kūnu, nes juo tiesiogiai pasirūpina pats Krišna. Tačiau sadhana bhakti pakopoje esantis praktikuotojas turi teisingais metodais išlaikyti savo kūną. Yra 4 socialinio ir 4 dvasinio gyvenimo skyriai, ir netgi tarp jų gana didelė socialinių pozicijų įvairovė. Tačiau kokią padėtį varnų ir ašramų sistemoje beužimtų sādhaka, jis gali rasti pavyzdį šventojo vaišnavo, užėmusio tokią pat padėtį ir tinkamai elgdamasis išlaikė savo kūną ir atliko atsidavimo tarnystę. Turime sekti tokiais pavyzdžiais, nepaisydami pagundos išsilaikyti greitais, bet netinkamais savo padėčiai metodais.

Įsidėmėk posmą:

utsähän niçcayäd dhairyät

tat-tat-karma-pravartanät

saìga-tyägät sato våtteù

ñaòbhir bhaktiù prasidhyati

(“Pamokymų nektaras” 3 posmas)

KLAUSIMAI

  1. Išvardinkite sanskritu ir paaiškinkite 6 principus, kurie skatina atsidavimo tarnystę.

Visos Bhakti program pamokos: https://www.harekrisna.lt/bhakti-program/