26 VAIŠNAVO SAVYBĖS

Krišna apie vaišnavo savybes

B.G. 12.13-20. Šri Krišna pakankamai aiškiai išvardija savybes, kurios yra brangios Jam:

a)  Bhaktas, kuris niekam nepavydi ir yra tikras visų gyvų esybių draugas, kuris nemano, kad jam kas nors priklauso, neturi netikro ego ir yra vienodas tiek laimėje, tiek kančioje, kuris pakantus, visada patenkintas bei susitvardęs, kuris ryžtingai atlieka pasiaukojimo tarnystę ir protą bei intelektą sutelkia į Mane, toks bhaktas labai brangus Man. (B.G.  12.13-14).

b) “Kas niekam netrukdo ir kam netrukdo aistringi troškimai, kas vienodai sutinka laimę ir kančią, tas labai brangus Man”. (B.G. 12.15).

c) “Mano bhaktas, kurio nenusineša kasdieninių darbų tėkmė, kuris yra tyras, išmaningas, nepriklausomas nuo rūpesčių ir skausmų ir nesiekia veiklos rezultatų, labai brangus Man”. (B.G. 12.16).

d) “Žmogus, kuris nei džiūgauja, nei liūdi, kuris nesisieloja ir neturi norų, kuris atsižada ir palankių, ir nepalankių dalykų, yra labai brangus Man”. (B.G. 12.17).

e) “Kas vienodas draugams ir priešams, kas vienodai sutinka garbę ir negarbę, karštį ir šaltį, laimę ir kančią, šlovę ir panieką, kas nėra užsiteršęs, visada tylus ir patenkintas, kas nesirūpina pastoge, kurio žinojimas tvirtas, ir kuris atlieka pasiaukojimo tarnystę, tas labai brangus Man”. (B.G. 12.18-19).

f) Kas su tikėjimu eina šiuo amžinu pasiaukojimo tarnybos keliu ir tam atiduoda visas savo jėgas, kas mato Manyje aukščiausiąjį tikslą, tas labai brangus Man”. (B.G. 12.20).

Čaitanja Mahaprabhu apie vaišnavo savybes

Čaitanja Čaritamritoje (Mad 22.78-80) sakoma apie 26 vaišnavo savybes.

kåpälu, akåta-droha, satya-sära sama

nidoña, vadänya, mådu, çuci, akiïcana

sarvopakäraka, çänta, kåñëaika-çaraëa

akäma, anéha, sthira, vijita-ñaò-guëa

mita-bhuk, apramatta, mänada, amäné

gambhéra, karuëa, maitra, kavi, dakña, mauné

Jos yra:

1. kripalu – maloningas;

Būti maloningam, reiškia linkėti kitiems gero ir elgtis su visomis gyvomis būtybėmis taip, kad jos pajėgtų suprasti mokslą apie Dievą ir sugrįžtų namo. Jei mes nesame pakankamai kvalifikuoti patys kažką išvaduoti, turime tarnauti didžioms asmenybėms, kurios yra maloningos ir tai daro. Jei gailestingoji seselė gelbsti ligonius, ji nebūtinai turi būti gera iš prigimties, tačiau jos darbas yra gailestingumas. Taip ir mes, matydami, kaip visi kenčia be Dievo, mes padedame mahatmos misijai – pamokslaujame. Krišna yra maloningas kiekvienam, o vaišnavas nori šią Krišnos malonę atskleisti kiekvienam, todėl jis taip pat maloningas.

2. akrita droha – nuolankus, neiššaukiantis, neatsakantis į įžeidimus;

Pasireiškia tuo, kad galvojame apie save, kaip apie visiškai nieko nevertus, kurie praleido savo gyvenimą veltui. Nuolankumas – tai taip pat ir nusiminimas, kad mes vis dar nesugebame atsiduoti Krišnai, kai kiti aplinkui taip stengiasi ir jiems taip sekasi. Tai taip pat reiškia matyti kitų pastangas ir kritiškai vertinti savąsias. Tai nėra apsimestinis jausmas, jis eina iš gelmės, gilėjant suvokimui apie savo tikrąją padėtį materialiame pasaulyje. Atsidavęs niekam neįsakinėja, nes jaučiasi nekvalifikuotas tai daryti. Jis prašo žmonės priimti Krišnos Sąmonę, tarnauti Dievui.  Nuolankumas taip pat reiškia prieš dvasinį mokytoją jaustis visiškai kvailu. Tik taip galima pasiruošti atidaryti save dvasiniam tobulėjimui.

3. satya-sara – teisus;

Būti teisiam nereiškia paprasčiausiai susilaikyti nuo melo, pirma reikia žinoti tiesą. Sužinoti tiesą galima kreipiantis į dvasinį mokytoją ir jam tarnaujant bei nuolankiai klausinėjant. Absoliuti Tiesa yra Krišna. Todėl tas, kuris pažino Krišną jis visuomet teisus.  Sužinojus tiesą, neįmanoma jos slėpti nuo kitų, nes tada mes tampame melagiais. Tai reiškia, kad mes ir turime gyventi taip, kad ta Absoliuti tiesa ryškėtų visuose mūsų poelgiuose. Teisumas yra brahmano savybė ir tai vienintelė išlikusi religijos koja Kali jugoje.

4. sama – lygus  visiems;

Jis vienodai žiūri į visas gyvas būtybes. Tai reiškia visus regėti kaip dvasines sielas ir nedaryti skirtumų kūniškame lygyje. Tai taip pat reiškia gerbti visus vienodai ne už jų materialius pasiekimus, o už dvasines savybes. Krišna palaiko visas gyvas būtybes – tiek mylinčius jį tiek jo neapkenčiančius. Kodėl skirtumus turėtume daryti mes. Tai taip pat reiškia neturėti priešų.

5. nidoša – be priekaištų;

Visos gyvos būtybės turi trūkumų.  Vienintelis, kuris jų neturi – tai Krišna. Tas, kuris visiškai save paaukoja Krišnai, atidavė Jam savo kūną, protą ir žodžius, visus jo veiksmus kontroliuoja pats Krišna ir tinkamai jį panaudoja atsidavimo tarnystėje. Tai reiškia, kad tokio atsidavusio veikla bus be trūkumų. Net jei bhaktas netyčia iškrypsta iš šio kelio, jį vis tiek reikia laikyti šventuoju. “Trūkumai” tėra materialistiškų žmonių vaizduotės vaisius.

6. vadanya – kilnus;

tas kuris aukščiau pavydo ir keršto, neegoistiškas ir mokantis atleisti. Kitaip “didžiaširdis”. Tikrai kilnus gali būti tik tas, kuris dovanoja mums amžiną gėrį. Čaitanja Mahaprabhu yra maha vadanyaya – pati kilniausia inkarnacija, nes jis laisvai, atvira širdimi, be pašalinių motyvų dalina meilę Dievui – pačią slaptingiausią prekę.

7. mridu – ramus (švelnus);

Švelnus gali būti tik tas, kuris ramus, o ramus yra tas, kurio juslės yra ramios.  Žmogus, kurio tikslas patenkinti jusles negali būti ramus, nes juslės tarsi nepasotinami upeliai vis reikalauja ir reikalauja. Atsidavęs suvokia, kad juslinė laimė iliuzinė, todėl neieško džiaugsmo laikinuose dalykuose, o amžinuose. Jis išvengia kančios, kuri susijusi su jusliniu pasitenkinimu, ir todėl lieka ramus. Nerimas apima galvojant, kad kas nors gali tave nuskriausti, tačiau bhaktas supranta, kad iš jo niekas neatims Krišnos Sąmonės. BG 2.70 Krišna sako, kad tik tas gali pasiekti ramybę, kuris nesutrikdomas pastovios norų tėkmės, tarsi upės besiliejančios į vandenyną, pastoviai pasipildantį, bet ramų, o ne tas kuris siekia patenkinti šiuos troškimus. BG 2.15 posme Krišna sako, kad tas, kuris išlieka tvirtas ir nesutrikęs patirdamas tiek laimę tiek kančią, yra vertas išsivadavimo.

8. šuči – švarus;

tai reiškia vidujai ir išoriškai. Vidujai – kartodamas mantrą ir laikydamasis reguliuojančių principų, išoriškai – sekdamas švaros taisyklėmis. “Nuo švaros iki Dievo – vienas žingsnis.” Mūsų dvasinis tobulėjimas yra valymosi procesas. Mes valomės nuo materijos užterštumų. Vaišnavas jau apsivalė, todėl jis švarus. Švarą naikina palaidas lytinis gyvenimas, todėl vaišnavai jo visokeriopai vengia. Kai kurie dvasiniai mokymai taip pat gali būti nešvarūs, kaip jnana. Jie sumaišyti su spekuliacijomis ir impersonalizmu.

9. akinčana – neprisirišęs prie materialios nuosavybės;

Niekas nėra turtingas, tačiau vieni galvoja, kad turi daug nuosavybės, kiti galvoja, kad neturi nieko ir todėl pavydi tiems, kurie turi. Viskas priklauso Krišnai, todėl tik Krišna yra turtingas. Turtai nedaro žmogaus laimingu, nes jie skatina neteisingą mąstymą. Dažnai pinigai padaro dorą žmogų demonu. Turtas, skirtas jusliniam pasitenkinimui tampa kančios ir baimės priežastimi. Prisirišę prie turto mes negalime galvoti apie kilnesnius dalykus, mes niekuo nepasitikime ir visiems pavydime. Tada mes pasikliaujame tik banko sąskaita, nors atsidavęs turi pasikliauti tik Krišna. Tačiau atsidavęs, kuris nieko nepriima sau, gali panaudoti visus turtus tarnaudamas Krišnai. Tai vadinama jukta vairagja.

10. sarvopokara – dirba visų labui; tikrasis gėris yra Krišnos Sąmonė.

Kiekvienas protingas žmogus turi dirbti kitų labui. Taip liepia šventraščiai. Višnu purana (3.12.45) sako, kad reikia panaudoti savo veiksmus mintis bei žodžius darant tai, kas bus naudinga visoms gyvoms būtybėms šiame ir kitame gyvenime. Tas kuris žino bhakti jogos techniką, gali skleisti gėrį visiems. Skleisti Krišnos Sąmonę yra tikrasis darbas, kuris skirtas visų labui. Čaitanja Mahaprabhu sakė Sanatana Gosvamiui: “Savo atsidavimo tarnystės dėka tu apvalai visą visatą.” Taip pat jis sakė:

bhärata-bhümite haila manusya janma yära
janma särthaka kari’ kara para-upakära

Tas, kuris gimė žmogiška būtybe Indijoje turi padaryti savo gyvenimą sėkmingu ir dirbti visų žmonių labui.

11. šanta – taikus;

jis žino, kad Krišna tai viskas, todėl jis susitaikęs su visais ir savimi. Jis susitaikė su Krišna ir jam nebeprieštarauja. Tikra taika ateina tuomet, kai visi supranta,  kam viskas priklauso. Tuomet niekas nesigvieš svetimos nuosavybės, nes suvoks, kad tai nepriklauso jam. Žmonės dalijasi teritorijas, tačiau Žemė priklauso ne žmonėms , o Dievui. BG 5.29 posme Krišna sako, kad jis yra visų pasaulių savininkas, besimėgaujantis visomis aukomis ir taip pat visų gyvų būtybių draugas. Tas, kuris tai supranta, įgyja tikrąją ramybę. Tai Krišnos taikos formulė. Bhaktas priklauso nuo Krišnos, todėl jam nereikia kovoti už būvį ir ginčytis su visais. Jis niekam nepavydi. Jis ramiai bendrauja su kitais, todėl jis taikus.

12. kršnaika-šarana – atidavęs save Krišnai;

Krišna eka – reiškia Krišnai vienam. Krišna yra vienintelis Viešpats, kuriam verta tarnauti. Bhagavad-gitoje 18.66 Krišna pats kviečia atsisakyti visų kitų šalutinių religijos principų ir atsiduoti Krišnai vienam (mam ekam šaranam vraja). Tik Krišna gali apsaugoti mus nuo nuodėmingo gyvenimo pasekmių ir sugražinti pas save. Krišna pasižymi nuostabiomis savybėmis, kurios skatina protingus žmones atsiduoti Jam. Atsidavimas taip pat reiškia ryžtą sekti sadhana bhakti taisyklėmis, keltis anksti ryte, dalyvauti mangala arati, net jei nejaučiame spontaninės meilės.

13. akama – neturintis troškimų;

tai nereiškia vidinės tuštumos.  Dvasinis gyvenimas reiškia pilnatvę, o ne tuštumą. Troškimas yra gyvybės požymis, todėl nieko netrokšti neįmanoma. Tačiau atsidavęs dėka atsidavimo tarnystės patenkina visus savo troškimus ir tampa pilnas. Jis nekamuojamas nepatenkintų troškimų. Pažodžiui išvertus akama reiškia be geismo.

14. aniha – abejingas materialiems laimėjimams;

jis nesiekia daug turėti, galvodamas, kad kitaip negali tarnauti Krišnai. Turėdamas milijonus dolerių jis lygiai taip pat tarnauja kaip ir neturėdamas nei skatiko, nes tikroji tarnystė atliekama širdyje. Jis nesiekia išsiskirti savo materialiomis savybėmis, nei jis siekia kažkokios padėties visuomenėje. Jis pasiruošęs priimti tą padėtį, kurią jam pasiūlo Krišna. Viskas šiame pasaulyje laikina, todėl nėra prasmės siekti laikinų dalykų. Kitas reikalas, jei jie ateina be pastangų.

15. sthira – tvirtas;

jo tikėjimas Krišna nesusvyruoja nei akimirksniui, net jei tenka diskutuoti ir pralaimėti filosofiniuose ginčuose. Jis supranta, kad Krišna yra galutinė tiesa ir niekas to nenuneigs. Jis nepriklauso nuo aplinkybių ir visuomet atlieka savo pareigas atsidavimo tarnystėje. Materialistai pastoviai keičia savo užsiėmimus, savo išvaizdą, elgesį, įpročius, kadangi jų gyvenime visiškai nėra tvirtumo. Bhaktas gi visą laiką užimtas tuo pačiu – stengiasi atkreipti į save Krišnos dėmesį. Jis nesivaiko madų ir nekeičia savo užsiėmimų dėl proto blaškymosi. Bhaktas nepasiduoda įvairioms pagundoms. Bhakto tikėjimas savo guru taip pat yra tvirtas. Tvirtumas Krišnos sąmonėje pasiekiamas pastoviai praktikuojant bhakti jogą.

16. vidžita šad guna – nugalėjo ir pilnai kontroliuoja šešias blogas savybes;

Jos yra tokios: 1) kama – geismas, 2) krodha – pyktis, 3) lobha – godumas, 4) moha – iliuzija, 5) mada – beprotystė, 6) matsarya – pavydas.

17. mita bhuk – valgo tik tiek kiek reikia;

Tai antrinė savybė, nors jos nesilaikymas taip pat gali sudaryti keblumų dvasiniame kelyje. BG 6.16 sakoma, kad valgyti reikia nei per daug nei per mažai. Tai reiškia, kad pasirinkti reikia individualiai pagal kūno sudėjimą. Prabhupada sakė, kad valgant galima padaryti dvi klaidas: pavalgyti per mažai ir persivalgyti, bet jei žmogus jau padarė klaidą, tai jau geriau pirmąją. Pagal jogos mokymą, liežuvis skrandis ir lytiniai organai yra vienoje tiesėje ir tiesiogiai susiję. Tas kas valdo liežuvį, gali valdyti ir skrandį ir genitalijas. Geriausias būdas kontroliuoti liežuvį – valgyti Krišna prasadam. Nors juo taip pat nevalia piktnaudžiauti. Prabhupada sakė, kad Krišnos sąmonėje pasninkas yra šventė ir šventė yra pasninkas. Kitaip tariant, ar bhaktas valgo ar badauja, jis daro tai dėl Krišnos.

18. apramatta – nežino apkvaitimo (negirtuokliauja).

Jis nėra apkvaitęs nuo beprotiškų lenktynių dėl juslinio pasitenkinimo. Šiame pasaulyje didžioji dalis žmonių yra išprotėję, kadangi viską daro tam, kad padidintų savo kančias. Atsidavęs žino, kas yra kas ir todėl nesistengia ieškoti malonumų kančiose, kaip tai daro tik apkvaitę žmonės.

19. manada – pagarbus kitiems.

Atsidavęs rodo pagarbą kitiems, nelaukdamas tokios pagarbos sau. Tai vadinama manada. Jis mato visas gyvas būtybes kaip Krišnos sudėtines daleles. Jis nenori kelti nerimo ar kančios kitoms gyvoms būtybėms, kadangi gerbia jų teisę į gyvenimą. Maha bhagavata vaišnavas mato, kad netgi demonai tarnauja Krišnai, todėl jiems taip pat rodo pagarbą.

20. amani – nesiekia klaidingo prestižo;

Prestižas – sugebėjimas padaryti įspūdį. Prancūzų kalboje reiškia fokusininko lazdelę, arba fokusininko sukurtą iliuziją. Klaidingą prestižą galima nagrinėti dviem aspektais: 1) objektų prestižiškumas yra klaidingas ir 2) mūsų pretenzijos į bet kokį prestižišką objektą ar padėtį yra klaidingos. Bhaktas laisvas nuo abiejų aspektų. Jo netraukia  materialaus pasaulio blizgesys. Viskas, kas yra nuostabaus – tai tik Krišnos turtų atspindys. Socialinės padėties skirstymas į pirmą klasę, antrą ar trečią yra taip pat klaidingas. Nors galima sakyti, kad viena padėtis yra palankesnė už kitą, šiame materialiame pasaulyje kiekviena padėtis yra nepalanki. Todėl teikti didelę reikšmę materialiems skirtumams yra neprotinga. Tai tas pats, kas daryti skirtumą tarp sausų išmatų ir skystų išmatų. Klaidingo prestižo iliuzija yra labai didelė. Brangaus automobilio vairuotojas laiko save solidžiu žmogumi. Bet tai visiškai nepakeičia jo savybių ir nepadaro jo tauriu žmogumi. Kita klaidingo prestižo forma yra manyti, kad garbė už pasiekimus priklauso man. Krišna sako BG, kad jis yra žmogaus gabumai, o protas bei atmintis taip pat išeina iš Jo. Bhakto prestižas yra tai, kad jis yra Krišnos tarnas. Tokios padėties jam visiškai pakanka.

21. gambhira – rimtas;

“Atsidavimo nektare” sakoma, kad rimtas yra tas žmogus, kuris neatskleidžia savo minčių kiekvienam, arba tas, kurio mintis ir planus sunku nuspėti. Dėka tokio rimtumo bhakto nuotaika ar susitelkimas nepranyksta kai tik apsisuka galva ar sugenda nuotaika. Jis nenori nutraukti savo meditacijos į Krišną vien todėl, kad jo kaimynas užsinorėjo papliurpti. Pagrindinė taisyklė yra visuomet atsiminti Krišną ir niekuomet Jo nepamiršti. Todėl bhaktas galvoja, kad jei ir gali kuo padėti kitam žmogui, tai tik būdamas susitelkęs į Krišną. Taip pat rimtas žmogus visuomet susimąsto apie ateitį ir kuria rimtus planus, o nerimtas žmogus nesirūpina ateitimi. Net rimti materialistai nesugeba kurti planų toliau nei šis gyvenimas, todėl jų planai paprastai labai riboti ir netobuli. Atsidavęs kuria planus kaip pasiekti Krišnos buveinę.

22. karuna – užjaučiantis (gailestingas);

Gailestingas yra tas, kuris negali pakęsti kitų kančios. Krišna yra labai gailestingas, todėl atsidavusieji kartais lenkiasi ne Krišnai tiesiogiai, o jo gailestingai prigimčiai. Krišna yra malonės vandenynas, kenčiančiųjų draugas ir visatos valdovas, ir todėl kiekvieną epochą Jis ateina pats, tam kad apsaugoti doruosius nuo kančių. Krišnos gailestingumą įkūnija Radharani. Ji taip pat įkūnija atsidavimo tarnystę. Tai reiškia, kad tik atsidavęs gali būti iš ties gailestingas, nes be Šrimati Radharani malonės neįmanoma suteikti malonės ir kitiems. Vaišnavas natūraliai nori padėti visiems kenčiantiems. Jis nori atvesti juos prie Radharani pėdų. Pamokslavimas yra gailestingumo esmė. Bet pamokslavimo varomoji jėga – švara.

23. maitra – draugiškas;

Krišna – geriausias visų gyvų būtybių draugas. Jis gyvena kartu su kiekviena siela jos kūno širdyje. Jis nepalieka mūsų net tuomet, kai mes Jo visiškai išsižadame. Materialiame pasaulyje sunku surasti tokį draugą. Draugas yra tas, kuris yra su mumis sunkią akimirką ir ištiesia pagalbos ranką. Net geriausias draugas negali padėti mirties akimirką. Tačiau pats geriausias draugas yra tas, kuris gali pasiūlyti mums kartoti Harė Krišna. Todėl atsidavęs yra draugiškas, nes jis kreipia mus link Krišnos. Bhaktai taip pat mielai bendrauja tarpusavyje, kadangi jie turi apie ką pakalbėti. Pokalbiai apie Krišną niekuomet nenusibosta tyroms sieloms. Todėl bhaktai patiria didelį džiaugsmą, bendraudami tarpusavyje ir šviesdami vienas kitą. Bhaktai turi daug draugų. Draugai dalinasi savo pasiekimais Krišnos sąmonėje, savo supratimu.

24. kavi – poetas;

Tyras vaišnavas yra poetas. Jo poezija yra Krišnos grožis. Niekas nėra toks patrauklus ir nuostabus kaip Krišna, bet tuo pat metu niekas negali aprašyti Krišnos grožio Jo nematęs. Todėl tie, kurie nepažįsta Krišnos yra linkę į impersonalizmą. Tas, kuris pamalonina Krišną gauna poezijos dovaną. Taip Prahlada Maharadžas įgijo poezijos dovaną, kai Viešpats Nrisimha ranka palietė jo galvą. Rūpa Gosvamis gavo Viešpaties Čaitanjos malonę Prajage. Vienas iš Viešpaties vardų – uttamašloka – tas, kuris šlovinamas rinktiniais posmais. Tik eilėmis įmanoma aprašyti Krišnos grožį, Jo žaidimus, Jo šlovę bei Jo šventą vardą, Jo meilę. Visi tie, kurie sudarinėjo šastras – Šrila Vjasadeva, Krišnadasa Kaviradža Gosvami buvo nuostabūs poetai. Bet pirmiausia jie meldžia Krišnos malonės, kad leistų tinkamai aprašyti Krišną. Viešpats Brahma spontaniškai padeklamavo “Brahma samhitą” po to, kai Krišna apreiškė jam Savo buveinę. Iš kitos pusės, bhaktas yra poetas ne todėl, kad rašo eilėmis, o todėl, kad jo pasaulio suvokimas yra poetiškas. Jis vandens skonyje jaučia Krišną, o Saulė jam yra Krišnos akis.

25. dakša – kvalifikuotas specialistas;

Krišnos sąmonėje bhaktai panaudoja pačias įvairiausias žinias. Bhaktas netgi gali mokytis kur nors tam, kad galėtų savo žinias panaudoti Krišnos sąmonėje. Tačiau šios materialios žinios nėra tai, kas padaro bhaktą išties kvalifikuotu. Tai, ko nemoka niekas kitas ir yra tik bhakto prerogatyva – tai, kad jis moka išsigauti iš šio materialaus pasaulio tankmės ir sugeba padėti tai padaryti kitiems. Jis taip pat labai patyręs ieškant metodų efektyviai pamokslauti Krišnos sąmonę žmonėms. Tikrai negalima patyrusiu vadinti žmogaus, kuris suranda vis naujus metodus tenkinti jusles. Toks žmogus patyrusiai kuria sau kančią. Prabhupada apie bhaktų kvalifikaciją kalbėjo taip: “Atsidavęs pasižymi aukšta kvalifikacija, nes jis sutinka ir nori daryti visa tai, kas būtina. Jis nesako, kad netvarkys namų, nes jis – brahmanas.”

26. mauni – tykus.

Bhaktas niekuomet netauškia niekų – tuo pasireiškia jo tykumas. Tai visiškai nereiškia tylos įžadų, arba atsisakymą bendrauti, ką praktikuoja kai kurie jogai. Kartais, kai žmogus nežino kaip kalbėti ir ką kalbėti, susilaukia iš guru patarimo – praktikuoti mauna – tylėjimą. Kalba labai svarbi. Žmogaus kvailumas dažnai pasireiškia tik tuomet, kai jis pradeda kalbėti. Jei žmogus nemoka kalbėti apie Krišną, jam geriau visiškai tylėti ir praktikuoti meditaciją, nei įžeidinėti Dievą. Bhaktas gali daug ir be perstojo kalbėti apie Krišną arba ilgai kartoti Harė Krišna. Jam nereikia tylėti. Prabhupada niekuomet nepavargdavo kalbėti. Bet jis niekuomet nenukrypdavo nuo Absoliuto. Tuo pat metu Prabhupada buvo labai tylus, nes kalbėjo tik apie Krišnos sąmonę. Tylumas taip pat reiškia, kad bhaktas neprivalo kalbėti žioplių miniai apie intymius Viešpaties žaidimus, net jei žmonės to prašo. Taip pat Prabhupada pasakė savo mokiniams, kad vakare bhaktas turėtų tyliai apmastyti tai, ką jis kalbėjo dienos bėgyje.

Visos šios savybės jau yra kiekvienoje gyvoje būtybėje kaip ir meilė Krišnai. Šių savybių mums nereikia sukurti savyje, mums tereikia jas pažadinti. Natūraliai šios savybės pabunda atliekant atsidavimo tarnystę Krišnai. Iš tikro, bhaktas neturėtų trokšti įgyti kiekvieną iš šių savybių atskirai.

Jos natūraliai vystosi, kai bhaktas praktikuoja atsidavimo tarnystę.  Čaitanja Mahaprabhu išvardino šias savybes, kad parodyti vaišnavo charakterio turtingumą ir pašlovintų jį. Iš kitos pusės, jis davė šias savybes, kad mes galėtume kontroliuoti, ar vystosi jos pas mus. Prabhupada komentare Bhagavad Gitoje sako, kad savo progresą dvasiniame kelyje reikia pastoviai tikrinti. O vertinti progresą galime pagal šiuos požymius.

Visos šios savybės pasireiškia transcendentiniame lygyje todėl negalima jų nagrinėti atskirai nuo atsidavimo tarnystės.

KLAUSIMAI:

  1. Paminėkite bent dešimt vaišnavo savybių.
  2. Apibūdinkite smulkiau bent tris savybes.

Visos Bhakti program pamokos: https://www.harekrisna.lt/bhakti-program/